Aviena – avių mėsa.

Ėriena
Aviena

Pirmųjų metų avių mėsa paprastai vadinama ėriena. Antrųjų metų ir vyresnių avių – aviena.[1]

Ėriena yra brangesnė už avieną, o pastaraisiais dešimtmečiais aviena vis labiau parduodama kaip „ėriena“, peržengiant aukščiau nurodytas ribas.[reikalingas šaltinis] Kitos kalbos, pavyzdžiui, anglų, prancūzų, ispanų, italų ir arabų taip pat turi specialius žodžius avienai ir ėrienai, o kartais naudojami ir kiti terminai, prieklausomai nuo avies amžiaus, lyties ir mitybos, pavyzdžiui, lechazo ispanų kalba reiškia mėsą, gaunamą iš pienu maitinamų ėriukų.

Patiekalai

redaguoti
 
Ėriukų kojos kepamos ant atviros ugnies Kendall-Jackson, JAV

Avienos mėsa labiausiai paplitusi keliose Viduržemio jūros regiono virtuvėse, pavyzdžiui, Graikijoje, kur ji yra neatsiejama daugelio patiekalų dalis, įskaitant per religines šventes, tokias kaip Velykos valgomus patiekalus (žr. Avgolemono, magiritsa); Turkijoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Jordanijoje, Pakistane ir Afganistane; baskų kultūroje. Nuo tada, kai XVII amžiuje Ispanijos tyrinėtojai ir naujakuriai atvežė avis į Ameriką, Navahai į savo tradicinę virtuvę įtraukė avieną ir ėrieną, pakeisdami laukinę kalakutieną ir elnieną. Šiaurės Europoje aviena ir ėriena yra daugelyje tradicinių patiekalų, įskaitant Islandiją ir Jungtinės Karalystę, ypač Škotiją ir Velsą. Avis buvo svarbi vengrų virtuvės dalis dėl tvirtų sielovadinių tradicijų, tačiau plintant urbanizacijai ji buvo pradėta vis labiau vertinti. Tai taip pat labai populiaru Australijoje. Ėriena ir aviena yra labai populiari Vidurinėje Azijoje ir tam tikrose Kinijos vietose, kur dėl religinių ar ekonominių priežasčių kartais vengiama raudonos mėsos. Kepta aviena taip pat yra vartojama kai kuriose JAV teritorijose ir Kanadoje. Tačiau avienos vartojimas JAV žymiai mažesnis, nei daugelyje Europos, Centrinės Amerikos ir Azijos virtuvių; pavyzdžiui, vidutinis ėrienos suvartojimas vienam gyventojui JAV yra tik 400 g per metus.

Australijoje ėriuko kojų kepsnys laikomas nacionaliniu patiekalu,[2] paprastai patiekiamas sekmadienį ar bet kokia kita ypatinga proga, paruošiamas kepsninėje kepsninėje arba įprastoje krosnyje. Įprastai ėriuko koja uždengiama sviestu ir rozmarino šakelėmis, įstumtomis į kojos įpjovimus, o viršuje apibarstomi rozmarino lapais. Tada ėriukas skrudinamas dvi valandas 180 °C temperatūroje ir dažniausiai pateikiamas su morkomis ir bulvėmis (taip pat skrudintomis), žaliomis daržovėmis ir padažu.

Indonezijoje ėriena populiariai patiekiama kaip ėrienos satay[3] ir ėrienos karis. Abu patiekalai verdami su įvairiais prieskoniais ir patiekiami su ryžiais arba su lontongu. Ėrienos ir bambuko ūglių variantas pasitaiko Minango virtuvėje, nors panašų patiekalą galima rasti ir Tailando virtuvėje .

Meksikoje ėriena naudojama populiaroam barbako patiekalui, kuriame ji skrudinama arba troškinama suvyniota į agavos lapus po žeme.  

Nors Japonijoje ėriena tradiciškai nevartojama didžiojoje šalies dalyje, šiaurinėje Hokaido saloje ir šiaurės rytiniuose Tohoku regionuose patiekiamas karšto puodo patiekalas, vadinamas Jingisukan (ty „Čingischanas“) yra populiarus. Tame patiekale plonais griežinėliais supjaustyta ėriena verdama ant išgaubtos keptuvės kartu su įvairiomis daržovėmis ir grybais, pamirkoma sojos padažo pagrindu pagamintuose padažuose ir valgoma. Jis taip buvo pavadintas, nes aviena yra populiari Mongolijoje (žr. „Avienos vartojimas“ aukščiau).

Gamyba ir vartojimas

redaguoti

Avienos vartojimas

redaguoti

Remiantis EBPO ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos „Agricultural Outlook for 2016“, didžiausi avienos vartotojai 2015 m. buvo šie: [4] Tarp ES šalių Graikijoje suvartojamas didžiausias avienos kiekis, tenkantis vienam gyventojui 12,3  kg. Už EBPO ribų didžiausias vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, yra Mongolijoje – 45,1 kilogramo.

  1.   Sudanas – 10,5 kg vienam gyventojui
  2.   Kazachstanas – 8,1 kg
  3.   Australija – 7,4
  4.   Alžyras – 7,1 kg
  5.   Urugvajus – 5,7 kg
  6.   Saudo Arabija – 5,5 kg
  7.   Naujoji Zelandija – 4,4 kg
  8.   Turkija – 4,1 kg
  9.   Iranas – 3,2 kg
  10.   Pietų Afrikos Respublika – 3,1 kg

Avienos gamyba

redaguoti

Žemiau esančioje lentelėje pateikta keletas avieną gaminančių šalių, tačiau daugelis kitų reikšmingų gamintojų, kurių diapazonas yra 50–200 kt, nėra pateikti.

Avienos gamyba (kt)
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Pasaulis 8 415 8 354 8 229 8 348 8 470 8 825 9 013 9 323
  Alžyras 179 197 205 253 261 280 281 270
  Australija 660 635 556 513 556 660 720 721
  Brazilija 79 80 82 84 85 85 85 90
  Graikija 91 90 90 90 90 90 67 64
  Indija 275 286 289 293 296 237 235 231
  Iranas 170 114 90 104 126 260 276 313
  Jungtinės Amerikos Valstijos 81 80 76 69 72 73 72 70
  Jungtinė Karalystė 326 307 277 289 275 289 298 302
  Kazachstanas 110 116 123 128 128 135 141 144
  Kinija 1978 2044 2070 2050 2080 2081 2184 2248
  Lietuva 0,39 0,4 0,46 0,5 0,86
  Marokas 143 147 118 120 157
  Mongolija 76 67 92 91 134
  Naujoji Zelandija 598 478 471 465 448 480 487 487
  Nigerija 145 149 171 172 174 136 139 142
  Pietų Sudanas 113 115 115 116
  Prancūzija 130 126 119 115 114 111 110 108
  Rusija 156 164 167 171 173 173 186 186
  Sudanas 324 248 249 251 253
  Turkija 278 262 240 253 272 294 317 336
  Turkmėnija 124 128 130 130 133 132 133 131
  Vokietija 38 38 38 39 36 33 30 32

Šaltinis: Helgi biblioteka, Pasaulio bankas, FAOSTAT

Išnašos

redaguoti
  1. Vytenis Miškinis. Ta pati mėsa – skirtingi pavadinimai: kuo skiriasi jautiena ir veršiena bei aviena ir ėriena, delfi.lt
  2. „Roast lamb rules as Australia's national dish“. 2010 m. vasario 2 d. Suarchyvuotas originalas 2014-10-31. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
  3. Indonesian Regional Food and Cookery By Sri Owen.
  4. Meat consumption, OECD Data. Nuoroda tikrinta 25 October 2016.

Nuorodos

redaguoti