Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

Lincas buvo įkurtas romėnų, kurie miestą vadino Lentia. Nuo 788 m. turėjo gyvenvietės statusą. 1210 m. tapo Austrijos dalimi. Viduramžiai s buvo svarbus prekybos kelių centras. Habsburgų imperatoriui Frydrichui III Lince gyveno paskutinius ketverius metus. Tuo metu miestas tapo svarbiausiu visoje imperijoje, tačiau po valdovo mirties 1493 m. prarado šią padėtį. Nuo 1785 m. vyskupijos centras. Nuo XVIII a. mieste plėtota mokslas ir kultūra, įsteigta daug aukštųjų mokyklų, bibiliotekų, opera. Antrojo pasaulinio karo metu buvo reikšmingas chemijos ir plieno gamybos centras. Linco apylinkėse veikė paskutinė uždaryta nacių koncentracijos stovykla. Po Antrojo pasaulinio karo Lince, Dunojaus upe, ėjo TSRS ir JAV okupacinių zonų skiriamoji riba.

ArchitektūraKeisti

Mieste išliko daug įvairių laikotarpių architektūros paminklų – bažnyčių, vienuolynų, neogotikinė Naujoji katedra, V. A. Mocarto namai, senoji rotušė. Ypač gausu baroko architektūros statinių: XVIII a. pr. Vyskupo rūmai, Teatro rūmai, Trejybės kolona. XIX a. pastatytas tiltas per Dunojų. Daug naujų išraiškingos architektūros statinių iškilo XX a. – XXI a. Tarp jų – Telekomunikacijų pastatas, futbolo stadionas, koncertų salė Brucknerhaus, naujoji rotušė, Linco dizaino centras.

SportasKeisti

LietuviaiKeisti

Pirmieji lietuviai į Lincą atvyko kartu su vokiečių repatriantais 1941 m. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui mieste gyveno apie 600 lietuvių pabėgėlių, kurių daugelis išvyko gyventi į kitas Vakarų Europos valstybes, JAV. 1947 m. Lince veikė Austrijos lietuvių taryba, leidusi keletą leidinių. 1958 m. mieste gyveno kelios dešimtys lietuvių.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Linz (Lincas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 423-424 psl.

NuorodosKeisti