Aurelio Saffi

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Aurelijus Safis Aurelio Saffi
Romos respublikos triumvirato narys
Gimė	1819 m. rugpjūčio 13 d. Forlis, Popiežiaus sritis
Mirė	1890 m. balandžio 10 d. (70 metų) Forlis, Italijos karalystė
Romos respublikos triumvirato narys
Valdė	1849 m. kovo 29 d. - liepos 1 d.
Pirmtakas	Valdžia įkurta
Įpėdinis	Valdžia panaikinta
Sritis	Politikas
Partija	Veiksmo partija (1848–1867)
Alma mater	Feraros universitetas

Aurelijus Safis (Aurelio Saffi; 1819 m. rugpjūčio 13 d. – 1890 m. balandžio 10 d.) – Romos ir Italijos politikas, veikęs Italijos susivienijimo laikotarpiu. Jis buvo svarbus radikalių respublikonų veikėjas, artimas jo lyderiui ir pagrindiniam įkvėpėjui Džiuzepei Maziniui. Kartu su juo ir Karlu Armeliniu priklausė triumviratui, kuris 1849 m. vadovavo trumpai gyvavusiai Romos respublikai.

Biografija

Aurelijus gimė Forlyje, tuo metu mieste Popiežiaus srityje (dabar Emilijos-Romanijos regionas). Teisininko išsilavinimą įgijo Feraroje, tačiau politinę veiklą pradėjo gimtajame mieste, protestuodamas prieš blogą popiežiaus legatų administravimą. 1844 – 1845 m. jis taip pat buvo komunos ir provincijos tarybų narys.

Netrukus jis tapo stipriu Mazinio idėjų šalininku, o 1849 m. dalyvavo trumpai gyvavusioje Romos respublikoje. Safis buvo vyriausybės, bandžiusios sukurti demokratinę respubliką, įkvėptą Jungtinių Amerikos Valstijų, narys. Tačiau netrukus (1849 m. birželį) revoliucionierius sutriuškino prancūzų kariuomenė, ir Aurelijus pasitraukė į Ligūriją kaip tremtinys. Iš ten jis prisijungė prie Mazinio Šveicarijoje, o vėliau kartu su juo persikėlė į Londoną.

Safis grįžo į Italiją tik 1852 m., kad suplanuotų sukilimus, kurie turėjo įvykti Milane. Šiam projektui žlugus 1853 m., jis vėl pabėgo į Angliją ir buvo nuteistas dvidešimčiai metų kalėjimo. Gyvendamas Anglijoje vedė (1857 m.) Georgiana Janet Craufurd. Ji taip pat buvo stipri Mazinio šalininkė ir feministė. Jie turėjo keturis sūnus: Attilio Joseph (1858–1923), Emilio John (1861–1930), Charles Balilla Louis (1863–1896) ir Rinaldo Arthur (1868–1929).

1860 m. Safis persikėlė į Neapolį, vėl kartu su Džiuzepe Maziniu. Kitais metais jis buvo išrinktas naujai susikūrusios Italijos karalystės parlamento deputatu. Po kelerių metų jis grįžo į Londoną, kur liko iki 1867 m. Paskutines dienas praleido savo viloje Forlyje, persikėlęs į Boloniją, kur tapo profesorius. Jis taip pat atsidėjo istorinės medžiagos, susijusios su jo draugu Džiuzepės Maziniu, rinkimui.

Aurelijus mirė sulaukęs septyniasdešimties metų savo rezidencijoje Villa Saffi, kuri dabar paversta muziejumi.

Jo gimtajame Forlio mieste, centrinėje aikštėje stovi Safio statula.

Šaltiniai

• Museo del Risorgimento Aurelio Saffi
• Ricordi e scritti di Aurelio Saffi. Pubblicati per cura del Municipio di Forlì, Biblioteca Gino Bianco