Carlo Armellini
| Karlas Armelinis Carlo Armellini | |
|---|---|
| Romos respublikos triumvirato narys | |
| |
| Gimė | 1777 m. Roma, Popiežiaus sritis |
| Mirė | 1863 m. birželio 6 d. (86 metai) Sent Žos ten Nodas, Belgija |
| Romos respublikos triumvirato narys | |
| Valdė | 1849 m. kovo 29 d. - liepos 1 d. |
| Pirmtakas | Aurelijus Saličetis |
| Įpėdinis | Aurelijus Saličetis |
| Sritis |
|
Karlas Armelinis (Carlo Armellini; 1777 m. – 1863 m. birželio 6 d.) – Romos politikas, aktyvistas ir teisininkas. Kartu su Džiuzepe Maziniu ir Aurelijumi Safiu jis priklausė triumviratui, vadovavusiam 1849 m. trumpai gyvavusiai Romos respublikai.
Armelinis gimė Romoje, kuri tuo metu priklausė Popiežiaus sričiai. Buvo nuosaikios politinės pažiūros, tačiau susidomėjęs sekė akivaizdžiai progresyvius Pijaus IX pontifikato pirmosios dalies žingsnius. Per 1848 m. antikatalikiškus protestus Armelinis padėjo išgelbėti Santa Maria in Aracoeli bažnyčią nuo padegimo.[1]
Po Pellegrino Rossi nužudymo ir popiežiaus tremties jis tapo vidaus reikalų ministru. Jis organizavo steigiamąjį susirinkimą ir, paskelbus Romos Respubliką, tapo (1849 m. kovo mėn.) vienu iš trijų vadovaujančio triumvirato narių su Džiuzepe Maziniu ir Aurelijumi Safiu. Rašydamas Konstituciją bendradarbiavo su Antonio Saliceti.
Prancūzijos kariuomenei sutriuškinus respubliką, pabėgo į Belgiją. Ten jis mirė 1863 m. Sent Žos ten Nodo savivaldybėje.
Karlas buvo vedęs pastelininkę Faustiną Brači Armeliną.[2]
Išnašos redaguoti
- ↑ „The Child Dell' Aracoeli Stolen“, la Repubblica, February 2, 1994
- ↑ Profile of Faustina Bracci Armellini at the Dictionary of Pastellists Before 1800.