Algis Kariniauskas

Algis Kariniauskas
Gimė 1953 m. vasario 3 d.
Vilnius
Mirė 2009 m. liepos 20 d. (56 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Giedrė Riškutė
Veikla dailininkas, scenografas, dailės dėstytojas
Organizacijos 1978–1984 m. Kauno muzikinis teatras; 1984–1991 m. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras; 1987–1990 m. dailės institutas; nuo 1999 m. Vilniaus dizaino kolegija
Pareigos Kauno muzikinio teatro vyriausias dailininkas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dailininkas-statytojas, Lietuvos dailės instituto dėstytojas, Vilniaus dizaino kolegijos docentas
Alma mater Vilniaus dailės akademija

Algis Kariniauskas (1953 m. vasario 3 d. Vilniuje –  2009 m. liepos 20 d. ten pat, palaidotas Antakalnio kapinėse) – lietuvių scenografas, tapytojas.[1][2]

BiografijaKeisti

Algis Kariniauskas 1978 m. Lietuvos dailės institute baigė tapybos ir scenografijos studijas 1978–1984 m. dirbo Kauno muzikinio teatro vyriausiuoju dailininku, 1984–1991 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dailininku-statytoju. 1987–1990 m. dėstė Lietuvos dailės institute. 1990–2003 kartu su žmona Giedre Riškute bendradarbiavo galerijoje „P&S“ Vokietijoje. Nuo 1999 m. Vilniaus dizaino kolegijos docentas.

KūrybaKeisti

Nuo 1976 m. metų dailininkas Algis Kariniauskas sukūrė kostiumus ir scenografijas beveik trisdešimčiai spektaklių Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (R. Kaškausko „Kai vėl atskris drugelis…“, 1977 m.), Kauno muzikiniame teatre Džiakomo Pučinio operai „Džanis Skikis“ 1979 m., Bendžiamino Briteno operai „Albertas Heringas“ 1981 m.), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Algimanto Bražinsko operai „Kristijonas“ 1985 m., Džoakino Rosinio operai „Vedybų vekselis“ 1986 m., Piotro Čaikovskio baletui „Spragtukas“ 1987 m.), Erfurto operos ir baleto teatre (1989 m.), Klaipėdos muzikiniame teatre (Džoakino Rosinio operai „Sevilijos kirpėjas“ 1996 m., A. Honegero oratorijai „Žana d’Ark ant laužo“ 1998 m., Imrės Kalmano operetei „Monmartro žibuoklė“ 1999 m., Viktoro Kuprevičiaus „Batuotas katinas“ 2001 m.), Kauno kameriniame teatre (E. Ionesko „Karalius miršta“ 1986 m.) ir kituose teatruose.

Nuo 1983 m. dailininkas Algis Kariniauskas surengė per dvidešimt personalinių tapybos parodų Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Vokietijoje, Čekijoje. Dalyvavo apžvalginėse dailės parodose Taline, Toronte, Vilniuje, Budapešte, Kopenhagoje, Šiauliuose ir kt. Algis Kariniauskas bendradarbiavo su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi, sudarymas parodų „Didžioji lietuvių scena“ ir „Lietuvių kūryba svetur“ ekspozicijas.

Dailininko Algio Kariniausko kūrybą dokumentuota Vokietijoje išleistame personaliniame video kataloge. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Maskvos Centrinis A. Bachrušino vardo teatro muziejus, Lietuvos Respublikos ambasada Danijoje, privatūs kolekcininkai.

Visuomeninė veiklaKeisti

Algis Kariniauskas buvo Lietuvos dailininkų ir Lietuvos teatrų sąjungų – narys.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, „Algis Kariniauskas“, Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [1]
  2. Lietuva neteko dailininko-scenografo Algio Kariniausko, DELFI, 2009 liepos 22, www.delfi.lt [2]