Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Operos ir baleto teatro pastatas

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
54°41′21″ š. pl. 25°16′41″ r. ilg. / 54.68917°š. pl. 25.27806°r. ilg. / 54.68917; 25.27806 (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)Koordinatės: 54°41′21″ š. pl. 25°16′41″ r. ilg. / 54.68917°š. pl. 25.27806°r. ilg. / 54.68917; 25.27806 (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Vieta Vilnius
Architektas Elena Nijolė Bučiūtė
Statybų pabaiga 1974 m.
Savininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Atidarymas 1974 m.
Paskirtis Teatras
Talpa 1100 vietų

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – teatras Vilniuje, biudžetinė nacionalinė įstaiga, organizuojanti muzikinio scenos meno kūrimą ir jo viešą atlikimą. Teatro steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Operos ir teatro istorija LietuvojeKeisti

 
Operos ir baleto teatro pastatas.
 
LTSR valstybinis operos ir baleto teatras iki 1974 m. (dab. Lietuvos rusų dramos teatras)

Operos teatro Lietuvoje pradžia galima laikyti 1636 m., kada Vilniuje, Žemutinėje pilyje, buvo pastatyta dramaturgo italo Virgilio Pucitelli opera „Il ratto d’Elena” („Elenos pagrobimas“).

XVII a. viduryje Vilniuje pradėjo lankytis italų, vokiečių operų trupės.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, didikai, vis labiau slegiami rusų, ilgainiui didesnių teatrinių ansamblių nebepajėgė išlaikyti, todėl mirė kurį laiką egzistavęs vadinamasis Dvaro teatras.

1854 m. Vilniaus rotušės rūmuose atidarytas Vilniaus miesto teatras. Čia buvo statomos daugiausia italų, o vėliau ir rusų operos.

XIX a. pabaigoje vyko vadinamieji „Klojimų vakarai“ (Klojimo teatras). 1899 m. Palangoje pastatytas „Amerika pirtyje“ – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis. Jo autoriai – Antanas Vilkutaitis-Keturakis ir Juozas Vilkutaitis.

XIX a. su tautiniu atgimimu atėjo ir idėja sukurti tautinį teatrą, o kartu ir pirmąją lietuvišką operą. Jau po spaudos atgavimo, 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje, įvyko dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko operos „Birutė“ premjera. Tai buvo pirmoji lietuviška opera.

Atgavus spaudą, kultūros sąjūdis iškart apėmė visą Lietuvą. 1906 Vilniuje, Miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija), Vilniaus kanklių draugija pastatė pirmąją lietuvių operą – M. Petrausko Birutė (G. Landsbergio‑Žemkalnio libretas). Birutės partiją dainavo M. Piaseckaitė‑Šlapelienė, Birutės brolio – K. Petrauskas, dirigavo M. Petrauskas, režisavo G. Landsbergis‑Žemkalnis (atliko ir Seno vaidilos vaidmenį, vaidino ir 3 jo vaikai).

Nuo 20 a. pradžios Sankt Peterburge ir Maskvoje pagausėjo dainavimą studijuojančių lietuvių. Lietuvių koncertuose dainavo L. Sipavičiūtė, L. Skalskaitė‑Šukevičienė, P. Valavičaitė, A. Galaunienė, J. Bieliūnas, P. Oleka, K. Petrauskas, J. Babravičius, S. Audėjus, V. Grigaitienė, M. Vaičkienė, A. Kutkus ir kiti.

Lietuvių profesionaliam operos teatrui atsirasti padėjo ne tik M. Petrausko Birutės, jo ir A. Kačanausko bei kitų kompozitorių operečių spektakliai Lietuvoje, Rusijos imperijos kitose vietose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir profesionalių dainininkų pagausėjimas. Muzikinio gyvenimo raidą sutrikdė I pasaulinis karas, bet sostinėje susitelkė didelė Rusijos valdymo ir karo išblaškytų lietuvių menininkų dalis. 1918 02 16 paskelbus atkuriamą nepriklausomą Lietuvos valstybę, per metus pasirengta visų profesinių muzikos meno įstaigų steigimui.

1920 Vilnių antrą kartą okupavus Lenkijai, visą kultūros veiklą teko perkelti į Kauną.

Čia 1920 01 29 įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kuri įkūrė profesionalų teatrą – Operos vaidyklą.

1920 12 31 parodytas pirmasis spektaklis – G. Verdi opera Traviata. 1926 Valstybės opera ir Valstybės drama sujungtos į vieną Valstybės teatrą, 1929 teatras pavadintas Valstybės teatru, opera, drama ir baletu. Operų spektaklius rodė ir Klaipėdos lietuvių opera, 1940 11 27 įkurtas Kauno operetės teatras (Kauno muzikinis teatras, nuo 1951 rodo ir operų spektaklius).

Pirmaisiais SSRS okupacijos metais teatras vadintas Kauno valstybiniu dramos, operos ir baleto, Vokietijos okupacijos metais – Kauno didžiuoju, nuo 1944 rugsėjo – Kauno valstybiniu teatru. 1944 atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė LSSR valstybinį operos ir baleto teatrą, 1948 jis perkeltas į Vilnių, nuo 1998 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 1942–44 operas statė Vilniaus operos trupė sudaryta iš Filharmonijos simfoninio orkestro, choro ir jaunesnės kartos solistų. SSRS vėl okupuojant Lietuvą į Vakarus pasitraukė ~30 operos solistų, apie pusė baleto trupės.

1947 Detmolde (Vokietija) jie pastatė G. Rossini operą Sevilijos kirpėjas. Į Jungtines Amerikos Valstijas pasitraukę lietuvių muzikai 1957 įkūrė Čikagos lietuvių operą. Jos repertuarą sudaro užsienio ir lietuvių kompozitorių operos. Spektaklius rodė ir kompozitoriaus D. Lapinsko 1982 įkurta Čikagos naujoji opera (The New Opera Company of Chicago; trupę sudarė lietuviai ir kitataučiai). 1956–86 veikė Klaipėdos liaudies operos teatras, kuris sudarė profesionalaus Klaipėdos muzikinio teatro (įkurtas 1987) branduolį. Operų pastatyta Kauno dramos teatre (B. Kutavičiaus Strazdas, žalias paukštis 1984), Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje (F. Bajoro Dievo avinėlis 1991; abiejų režisierius J. Vaitkus); Menų sambūris 1996 parodė V. Bartulio Pamoką (režisierius V. Masalskis). Lietuvos televizijoje pastatyta G. Puccini Skraistė (1961; pirmasis toks operos atlikimas Lietuvoje; režisierė V. Mikštaitė), F. Poulenco Žmogaus balsas (1979), B. Bartóko Hercogo Mėlynbarzdžio pilis (1983), B. Dvariono Dalia (1985; visų režisierė J. Janulevičiūtė).

Lietuvos kino studijoje sukurti filmai W. A. Mozarto Don Giovanni (1988) ir B. Kutavičiaus Strazdas, žalias paukštis (1990; abiejų režisierius J. Vaitkus). Operų (daugelį koncertiškai) su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, lietuvių ir užsienio chorais bei solistais pastatė dirigentas G. Rinkevičius. Tai R. Wagnerio Skrajojantis olandas (1995), G. Puccini Toska (1996), Turandot (1999; pirmąkart Lietuvoje), Bohema (2006; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), R. Strausso Salomėja (1997; pirmąkart Lietuvoje), G. Verdi Otelas, Simonas Bokanegra (abi 2001), Kaukių balius (2001; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), Likimo galia (2005; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), R. Leoncavallo Pajacai (2003; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), P. Čaikovskio Pikų dama (2005), D. Šostakovičiaus Ledi Makbet iš Mcensko apskrities (2006; pirmąkart Lietuvoje), J. Juzeliūno Žaidimas (2007). Klaipėdos muzikinio teatro repertuaro operų parodoma per šio teatro rengiamą vasaros festivalį Muzikinis rugpjūtis pajūryje (nuo 1998), dabartinės kūrybos (dažniausiai koncertiškai) – per Gaidos festivalį (nuo 1991; O. Balakausko La lointaine / Tolimoji, L. Rimšos ir L. Paulauskio Opera in da House, abi 2002; V. Baltako Cantio, A. Kučinsko Grimo opera, G. Sodeikos Vienatvė dviese, R. Ashley Celestial Excursions / Dangiškos ekskursijos, visos 2004; I. Stravinskio Mavra, Michelio van der Aa One, abi 2005; V. Bartulio Pas de deux 2006). Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuo 2001 rengtas vasaros sezonas Trakų pilyje sutrumpėjo iki V. Klovos operos Pilėnai parodymo. Banchetto musicale festivaliuose koncertiškai atliktos baroko operos – C. Monteverdi Orfėjas, J. Blow Venera ir Adonis, Valdovų rūmų požemiuose pastatyta H. Purcello Didonė ir Enėjas (1995), F. Caccini Rudžiero išlaisvinimas iš Alcinos salos (2001). Operų atlikta ir per tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį (nuo 1996), tarp jų – R. Leoncavallo Pajacai (2003), V. Bartulio Mozarto gimtadienis (2006), A. Piazzolos tango opera Marija iš Buenos Aires (pirmą kartą Lietuvoje), M. Petrausko Birutė (abi 2007).

Pavadinimų kaitaKeisti

 
Valstybės opera (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras)
  • 1920 – 1922 m. – Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos vaidykla
  • 1922 – 1925 m. – Lietuvos valstybės opera
  • 1925 – 1940 m. – Lietuvos valstybės teatras
  • 1940 – 1941 m. – Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
  • 1941 – 1944 m. – Kauno didysis teatras
  • 1944 – 1990 m. – LTSR valstybinis operos ir baleto teatras, Darbo raudonosios vėliavos akademinis operos ir baleto teatras
  • 1990 – Lietuvos opera
  • 1990 – 1998 m. – Lietuvos operos ir baleto teatras
  • Nuo 1998 m. Liepos 1 d. – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Teatro veiklos tikslaiKeisti

 
Operos ir baleto kūrinių herojai teatro fasade
  • Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.
  • Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.
  • Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.
  • Ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui.

VadovaiKeisti

Operos solistaiKeisti

ChorasKeisti

BaletasKeisti

Baleto solistaiKeisti

Nailia Adigamova, Živilė Baikštytė, Inga Cibulskytė, Miki Hamanaka, Olga Konošenko, Eglė Špokaitė, Rasa Taučiūtė, Eligijus Butkus, Romas Ceizaris, Aurelijus Daraškevičius, Valerijus Fadejevas, Nerijus Juška, Aleksandras Molodovas, Aurimas Paulauskas, Mar­ty­nas Ri­mei­kis, Edvardas Smalakys, Igoris Zaripovas, Andrius Žužžalkinas, Anastasija Čumakova.

Baleto trupėKeisti

Inga Augutytė, Ana Baranova, Skaidrė Baranskaja, Goda Bernotaitė, Vaida Sniurevičiutė, Egle Brunzaitė, Žavinta Čičelytė, Asta Gailiušaitė, Evelina Kiršytė, Elena Dobrygina, Kristina Gudziunaite, Kristina Galalytė, Julija Turkina, Monika Garlauskaitė, Olga Lopatcenkova, Viktorija Gratulevičiūtė, Vita Jaristo, Urte Bareisyte, Maja Dolidze, Ilva Juodpusytė, Jelena Lebedeva, Margarita Makejeva, Eglė Medžiūnaitė, Antanina Maksimovič, Greta Gylytė, Jekaterina Romankova, Jolita Pilipavičiūtė, Olga Rudiakevič, Audronė Stackevičiūtė, Jolanta Stungytė, Margarita Verigaite, Tomas Ceizaris, Kipras Chlebinskas, Jaunius Kasperavičius, Laurynas Navickas, Anton Pestechin, Laimis Roslekas, Voicech Zuromskas, Daniil Kolmin, Kirill Kornilov, Žilvinas Beniuševičius, Gediminas Bubelis, Marius Miliauskas, Mantas Daraskevicius, Rimas Smalakys, Vaidas Steponkus.

OrkestrasKeisti

Orkestro vadovaiKeisti

Šaltiniai, nuorodosKeisti

 

Vikiteka

  1. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CC4ED5E87D02

Jonas Bruveris - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilnius, 2006