Mletas
42°44′ š. pl. 17°31′ r. ilg. / 42.733°š. pl. 17.517°r. ilg.
Mletas (kroat. Mljet) – Kroatijos sala Adrijos jūroje, Dalmatijos salyne, tuoj į pietus nuo Pelješaco pusiasalio. Salos plotas 98 km², ilgis 37 km, plotis iki 3,2 km. Paviršius kalvotas, iškyla iki 513 m (Veli Grado kalnas). Sala susidariusi iš klinties, gausu karstinių darinių (urvų, poljų, dubių, ežerų). Rytinė Mleto pakrantė pasižymi smėlėtais paplūdimiais. Auga subtropiniai miškai ir krūmynai. Vakarinė salos dalis patenka į Mleto nacionalinį parką (įsteigtas 1960 m.).
2011 m. Mlete gyveno 1088 gyventojai. Sala administraciškai priklauso Dubrovniko–Neretvos apskričiai. Pagrindinės gyvenvietės: Babino Poljė (270 gyv.), Govedžarai, Ropa, Prožura, Polačė, Pomena, Sobra. Verčiamasi turizmu, žvejyba, miežių, daržovių, alyvmedžių, vynuogių auginimu. Viename Mleto ežere yra sala, kurioje stovi XII amžiaus benediktinų vienuolynas.[1] Sala pasiekiama keltais iš Dubrovniko ir Stono (į Sobros uostą).
Antikiniuose šaltiniuose sala minima kaip lot. Melita. Vėliau dažnai dėl sąskambio sala painiojama su Malta. 1151 m. saloje įsikūrė benediktinai. Vėliau buvo pavaldi Ragūzos respublikai (itališkai vadinta Meleda).
Galerija redaguoti
-
Vakarinis salos krantas -
Didysis ežeras -
Šv. Marijos benediktinų vienuolynas -
Polačė
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mletas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
