Baras (Juodkalnija)

Baras (juodkal. Bar, Бар; it. Antivari, Antibari; alb. Tivari) – miestas (13 719 gyv. 2003 m.) Juodkalnijos pakrantėje, Baro opštinos centras, stambus Juodkalnijos jūrų uostas.

Baras
Bar, Бар
            
Baro miesto centras
Baras
Baras
42°06′0″ š. pl. 19°06′0″ r. ilg. / 42.10000°š. pl. 19.10000°r. ilg. / 42.10000; 19.10000 (Baras (Juodkalnija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Juodkalnijos vėliava Juodkalnija
Savivaldybė Baro opština
Įkūrimo data VI a.
meras Žarko Pavićević
Gyventojų (2003) 13 719
Pašto kodas 85000
Tinklalapis http://www.bar.co.me
Vikiteka Baras

Pavadinimas

redaguoti

Juodkalnietiškas miesto pavadinimas yra Baras, o itališkas ir graikiškas – Antibari ir Antivari. Šis pavadinimas siejamas su kitoje Adrijos jūros krante esančiu Italijos miestu Bariu. Antibari reiškia 'esantis priešais Barį'.

Bendra informacija

redaguoti

Kaip ir daugelis Juodkalnijos miestų Baras senovėje priklausė įvairioms valstybėms ir kultūroms. Baras yra katalikų Baro arkivyskupijos centras.

Dabar Baras yra Juodkalnijos jūrų vartai, svarbus ekonominis Juodkalnijos centras.

Bare auga vienas seniausių žinomų pasaulio alyvmedžių (Senasis Mirovicos alyvmedis), kuris yra virš 2000 m. amžiaus.

Baras per metus turi apie 270 saulėtų dienų, todėl jis yra vienas saulėčiausių Viduržemio jūros miestų. Saulė ir švelnus klimatas traukia turistus. Baras yra prie 44 km ilgio jūros pakrantės (9 km paplūdimio), o sausumoje – netoli 67 km ilgio Skadaro ežero pakrantės. Tarp ežero ir jūros yra kalnų grandinė, tad tokia Baro padėtis daro jį svarbiu turizmo centru.

Bare yra vienintelis Juodkalnijoje išlikęs akvedukas, statytas XVI–XVII a.

Istorija

redaguoti

Manoma, kad VI a. romėnų atstatyta Antipargalo pilis ir X a. minėtas Antibarium yra dabartinis Baris.

Nėra žinoma, kada Duklios kunigaikštystės valdovai pirmą kartą užvaldė Barą, manoma, kad tai įvyko IX a. Daug Duklios valdovų įsikurdavo Bare. Pvz., pirmasis Duklios karalius Michailas I Duklietis, kuris Bare buvo karūnuotas, bei karalius Konstantinas Bodinas, kuris 1089 m. paprašė popiežiaus Bare įkurti arkivyskupiją.

Bizantijos imperija Barį valdė nuo 1166 m. iki 1183 m., kai Stefanas Nemania sugriovė Adrijos pakrantės miestus (Barą taip pat) ir prijungė Zetos kunigaikštystę prie Raškos, kurios didžiuoju županu buvo.

1443–1571 m. regioną valdė Venecija, ir Baras, tada venetų kalba, kuria čia kalbėjo iki XVIII a., vadintas Antivariu, buvo Venecijos Albanijos dalis.

Viduramžiais Baras buvo Pietų Adrijos centras, turėjo savo herbą, vėliavą, statutą, kaldino savo monetas. 1571 m. osmanai Barą užėmė ir valdė jį iki 1878 m. Osmanų valdymo metu Bare tebebuvo katalikų arkivyskupija.

1904 m. radijo telegrafijos pradininkas Džuljelmas Markonis užmezgė ryšį tarp Baro ir Bario Italijos krante.

1941 m. liepos 13 d. Baro apylinkėse prasidėjo sukilimas prieš tuometinę Jugoslaviją okupavusias Vokietiją ir Italiją.

Gyventojai

redaguoti

2003 m. Bare gyveno 13 719 gyventojų. Paskutiniais metais gyventojų skaičius kito:

  • 1981 m. – 6 742
  • 1991 m. – 10 971
  • 2003 m. – 13 719


Etninė sudėtis 2003 m.
Tautybė Skaičius Procentas
Juodkalniečiai 19 960 44,14%
Serbai 11 218 24,81%
Albanai 5 450 12,05%
Muslimanai 2 852 6,31%
Bosniai 1 026 2,27%
Kroatai 268 0,59%
Čigonai 50 0,11%
Kiti 722 1,60%
Nenurodė 1,771 3,92%
Nėra duomenų 1,906 4,21%
Viso 45 223 100%

Ekonomika

redaguoti
 
Daugiau kaip 2 tūkst. metų senumo alyvmedis Olea europea

Baro ekonomikos simboliai yra Baro uostas, Belgrado-Baro geležinkelis ir Sozinos tunelis.

Baro jūrų uostas turi 3,1 km krantinių, 800 ha kranto teritoriją ir 200 ha akvatoriją. Per metus uostas gali perkrauti 5 mln. tonų krovinių. Esant tokiems uosto pajėgumams, Baryje įsikūrė daug prekybinių ir transporto kompanijų.

1976 m. buvo atidaryta Belgrado-Baro geležinkelio linija, kuria Adrijos pakrantę lengvai pasiekia turistai, linija iš Baro uosto į žemyno gilumą pervežami atplukdyti kroviniai.

Maisto pramonės fabrikas „Primorka“ Bare veikia virš 50 m., spaudžia alyvuogių aliejų ir granatų sultis. Opštinos teritorijoje auga apie 95 tūkst. alyvmedžių ir apie 80 tūkst. apelsinmedžių, mandarininių ir kitokių citrinmedžių. 1937 m. įkurtas subtropinių kultūrų tyrimų centras yra seniausia Juodkalnijos mokslinė įstaiga, ji tyrinėja subtropines kultūras ir aplinkos apsaugą.

Futbolas

redaguoti

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti