2012 m. Lietuvos Seimo rinkimai
← 2008 2016 → | ||||
2012 m. Lietuvos Seimo rinkimai | ||||
---|---|---|---|---|
141 vieta | ||||
2012 m. spalio 14 ir 28 d. | ||||
Balsavę rinkėjai | 52,93% 4,34 pp (daugiamandatė) 52,92% 4,34 pp (I turas) 35,91% 3,54 pp (II turas) Trys daugiausia mandatų laimėjusios partijos: | |||
Pirmoji partija | Antroji partija | Trečioji partija | ||
Lyderis | Algirdas Butkevičius | Andrius Kubilius | Viktor Uspaskich | |
Partija | Lietuvos socialdemokratų partija | Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai | Darbo partija | |
Laimėta vietų | 38 | 33 | 29 | |
Pokytis | 13 | 12 | 19 | |
|
2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – 2012 m. spalio 14 ir 28 d. vykę šeštieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių metu 2012–2016 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.[1]
Kartu su šiais rinkimais vyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje.[1]
Rinkimų sistema
redaguotiSeimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.[2] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.
Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.[3]
Situacija prieš rinkimus
redaguoti2008 m. rinkimus laimėjo ir 45 vietas gavo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Koaliciją jie formavo su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija. Pastaroji 2010 m. suskilo, dalis jos atstovų įkūrė Krikščionių partiją, likusieji perėjo į Liberalų ir centro sąjunga .
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius buvo paskirtas Vyriausybės vadovu. Kadencijos pradžioje ekonomika patyrė didelį nuosmukį, teko imtis plačių taupymo priemonių, įskaitant išlaidų mažinimą ir didesnius mokesčius. Nepaisant priemonių nepopuliarumo ir dėl to kilusių visuomenės protestų, Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas tapo pirmąja Vyriausybe Lietuvos istorijoje, kuri išdirbo visą parlamento kadenciją.[4]
Rinkimuose dalyvaujančios partijos
redaguotiIki 2012 m. kovo 1 d. įstatymų reikalavimus atitinkančius savo narių sąrašus pateikė šios partijos:
Rezultatai
redaguotiBalsavimo rezultatai
redaguotiPartija | Apygarda | Iš viso vietų | +/– | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Daugiamandatė | Vienmandatė | ||||||||||||
I turas | II turas | ||||||||||||
Balsai | %[5] | Vietos | Balsai | %[5] | Vietos | Balsai | %[5] | Vietos | |||||
Lietuvos socialdemokratų partija | 251 610 | 19,18 | 15 | 222 953 | 17,25 | 1 | 181 160 | 21,88 | 22 | 38 | 13 | ||
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 206 590 | 15,75 | 13 | 215 257 | 16,66 | 0 | 233 515 | 28,21 | 20 | 33 | 12 | ||
Darbo partija | 271 520 | 20,69 | 17 | 217 914 | 16,86 | 1 | 193 563 | 23,38 | 11 | 29 | 19 | ||
Partija „Tvarka ir teisingumas“ | 100 120 | 7,63 | 6 | 104 997 | 8,12 | 0 | 46 638 | 5,63 | 5 | 11 | 4 | ||
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis | 117 476 | 8,95 | 7 | 95 166 | 7,36 | 0 | 35 814 | 4,32 | 3 | 10 | 1 | ||
„Drąsos kelias“ politinė partija | 109 448 | 8,34 | 7 | 88 871 | 6,87 | 0 | 44 622 | 5,39 | 0 | 7 | Nauja | ||
Lietuvos lenkų rinkimų akcija | 79 840 | 6,08 | 5 | 75 686 | 5,85 | 0 | 36 906 | 4,45 | 2 | 7 | 4 | ||
Išsikėlę patys | – | – | – | 50 838 | 3,93 | 0 | 32 173 | 3,89 | 3 | 3 | 1 | ||
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | 53 141 | 4,05 | 0 | 61 981 | 4,79 | 1 | 11 430 | 1,38 | 1 | 1 | 2 | ||
Liberalų ir centro sąjunga | 28 263 | 2,15 | 0 | 58 792 | 4,55 | 0 | 11 905 | 1,43 | 0 | 0 | 8 | ||
Politinė partija „Sąjunga Taip“ | 24 129 | 1,84 | 0 | 33 295 | 2,57 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | ||
Socialistinis liaudies frontas | 16 515 | 1,26 | 0 | 5 820 | 0,45 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | ||
Krikščionių partija | 16 494 | 1,26 | 0 | 15 480 | 1,19 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | ||
Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ | Lietuvos centro partija | 12 854 | 0,98 | 0 | 23 100 | 1,78 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | |
Lietuvos socialdemokratų sąjunga | |||||||||||||
Tautininkų sąjunga | |||||||||||||
Tautos vienybės sąjunga | |||||||||||||
Partija „Jaunoji Lietuva“ | 8 632 | 0,66 | 0 | 2 595 | 0,20 | 0 | – | – | – | 0 | 0 | ||
Demokratinė darbo ir vienybės partija | 4 383 | 0,33 | 0 | 6 692 | 0,51 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | ||
Emigrantų partija | 4 015 | 0,31 | 0 | 1 586 | 0,12 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | ||
Respublikonų partija | 3 661 | 0,28 | 0 | 6 283 | 0,48 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | ||
Lietuvos žmonių partija | 3 399 | 0,26 | 0 | 4 667 | 0,36 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | ||
Negaliojantys biuleteniai | 57 924 | – | – | 77 936 | – | – | 47 955 | – | – | – | – | ||
Iš viso | 1 370 014 | 100 | 70 | 1 369 909 | 100 | 3 | 875 681 | 100 | 66 | 139 | 0 | ||
Registruoti rinkėjai/aktyvumas | 2 588 418 | 52,93 | – | 2 588 418 | 52,92 | – | 2 438 641 | 35,91 | – | – | – | ||
Šaltinis: VRK[6] |
Rinkimų pažeidimai ir rezultatų panaikinimas
redaguotiVienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje – Zarasų–Visagino Nr. 52 – rinkimų rezultatai dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatams, buvo pripažinti negaliojančiais.[7]
Po rinkimų Seimas bei Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų ir rezultatų teisėtumo. Teismas nusprendė, jog be Zarasų–Visagino apygardos rinkimuose buvo daug pažeidimų ir Biržų-Kupiškio apygardoje – joje rezultatai anuliuoti. Tokiu būdu šiuose rinkimuose išrinkti 139 Seimo nariai. Pakartotiniai rinkimai dviejose apygardose vyko 2013 m. kovo 3 d.[8]
Pirmumo balsai
redaguotiDaugiausia pirmumo balsų surinkę kandidatai:
Partija | Vieta | Kandidatas | Balsai | |
---|---|---|---|---|
Lietuvos socialdemokratų partija | 1 | Algirdas Butkevičius | 75,469 | |
Darbo partija | 1 | Viktor Uspaskich | 64,288 | |
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 1 | Andrius Kubilius | 63,128 | |
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 2 | Irena Degutienė | 61,795 | |
Lietuvos socialdemokratų partija | 2 | Vilija Blinkevičiūtė | 59,547 | |
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis | 1 | Eligijus Masiulis | 47,202 | |
Darbo partija | 3 | Loreta Graužinienė | 45,282 | |
„Drąsos kelias“ politinė partija | 1 | Neringa Venckienė | 37,797 | |
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 4 | Rasa Juknevičienė | 37,033 | |
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 3 | Agnė Bilotaitė | 35,027 |
Po rinkimų
redaguotiLietuvos socialdemokratų partija koaliciją formavo su Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Prezidentė nurodė, kad nepriims Darbo partijos kaip koalicijos dalies dėl įtariamo sukčiavimo rinkimuose ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.[9] Kadenciją baigiantis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus pristatė kaip alternatyvią koalicijos partnerę, kurią Algirdas Butkevičius, paskirtasis Ministras Pirmininkas, greitai atmetė.
Po ilgiausio Vyriausybės formavimo laikotarpio nepriklausomos Lietuvos istorijoje, gruodį buvo paskirtas Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas. Vyriausybė susidėjo iš Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Prezidentė Grybauskaitė patvirtino Vyriausybę, nors iš pradžių ir atmetė visus Darbo partijos pasiūlytus ministrus.[10]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimai ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje
- ↑ Seimo rinkimų įstatymas
- ↑ LR KONSTITUCIJA - V SKIRSNIS - SEIMAS
- ↑ Lithuania's final sprint
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Nuo galiojančių biuletenių
- ↑ 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
- ↑ Antrasis Seimo rinkimų turas vyks 2012 m. spalio 28 d.
- ↑ Pakartotiniai rinkimai Biržų-Kupiškio apygardoje vyks 2013-ųjų kovo 3 dieną
- ↑ "Lithuania in post-election crisis after president rejects possible govt coalition due to fraud"
- ↑ 16-oji Lietuvos Vyriausybė pradeda darbą (papildyta) Archyvuota kopija 2016-04-25 iš Wayback Machine projekto.