2008 m. Lietuvos Seimo rinkimai
← 2004 2012 → | ||||
2008 m. Lietuvos Seimo rinkimai | ||||
---|---|---|---|---|
141 vieta | ||||
2008 m. spalio 12 ir 26 d. | ||||
Balsavę rinkėjai | 48,59% 2,51 pp (daugiamandatė) 48,58% 2,54 pp (I turas) 32,37% 7,89 pp (II turas) Trys daugiausia mandatų laimėjusios partijos: | |||
Pirmoji partija | Antroji partija | Trečioji partija | ||
Lyderis | Andrius Kubilius | Gediminas Kirkilas | Arūnas Valinskas | |
Partija | Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai | LSDP | [[Tautos prisikėlimo partija|]] | |
Laimėta vietų | 45 | 25 | 16 | |
Pokytis | 20 | 5 | Nauja | |
|
2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – 2008 m. spalio 12 ir 26 d. vykę penktieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių metu 2008–2012 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.[1]
Kartu su Seimo rinkimais vyko ir konsultacinio pobūdžio referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
Rinkimų sistema
redaguotiSeimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.[2] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.
Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.[3]
Situacija prieš rinkimus
redaguotiPasibaigus 2004 m. rinkimams darbą tęsė dar vienas A. M. Brazausko kabinetas, kuris 2006 m. balandį, sugriuvo. Po šio įvykio pradėta formuoti nauja Vyriausybė, vadovaujama Gedimino Kirkilo. Tėvynės sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Naujoji sąjunga (socialliberalai) bandė sudaryti „Proveržio koaliciją“[4], tačiau partijų iniciatyva nepavyko. Vyriausybė buvo suformuota iš Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos. Į koaliciją buvo įtrauktos Pilietinės demokratijos partija ir Liberalų ir centro sąjunga.[5]
G. Kirkilo Vyriausybė darbą pradėjo kaip mažumos kabinetas. Dauguma koalicija tapo tik 2008 m. sausį, kai vis dėlto Naujoji sąjunga (socialliberalai) po kelias savaites trukusių derybų prisijungė prie valdančiosios daugumos.[6]
Rinkimuose dalyvaujančios partijos
redaguoti2008 m. rinkimuose dalyvavo šios partijos, jos biuleteniuose buvo nurodyta tvarka:[7][8]
Rezultatai
redaguotiBalsavimo rezultatai
redaguotiPartija | Apygarda | Iš viso vietų | +/– | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Daugiamandatė | Vienmandatė | |||||||||||
I turas | II turas | |||||||||||
Balsai | % | Vietos | Balsai | % | Vietos | Balsai | % | Vietos | ||||
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 243 823 | 19,72 | 18 | 240 393 | 19,57 | 0 | 283 605 | 35,44 | 27 | 45 | 20 | |
Lietuvos socialdemokratų partija | 144 890 | 11,72 | 10 | 175 018 | 14,25 | 2 | 136 345 | 17,04 | 13 | 25 | 5 | |
Tautos prisikėlimo partija | 186 629 | 15,09 | 13 | 116 726 | 9,50 | 0 | 44 386 | 5,54 | 3 | 16 | Nauja | |
Partija „Tvarka ir teisingumas“ | 156 777 | 12,68 | 11 | 147 655 | 12,02 | 0 | 81 188 | 10,14 | 4 | 15 | 5 | |
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis | 70 862 | 5,73 | 5 | 78 257 | 6,39 | 0 | 50 066 | 6,25 | 6 | 11 | Nauja | |
Koalicija Darbo partija + jaunimas | 111 149 | 8,99 | 8 | 92 184 | 7,51 | 3 | 27 621 | 3,45 | 2 | 10 | 29 | |
Liberalų ir centro sąjunga | 66 078 | 5,34 | 5 | 94 580 | 7,70 | 0 | 56 561 | 7,06 | 3 | 8 | 10 | |
Išsikėlę patys | – | – | – | 36 000 | 2,93 | 0 | 38 654 | 4,83 | 4 | 4 | 1 | |
Lietuvos lenkų rinkimų akcija | 59 237 | 4,79 | 0 | 58 883 | 4,79 | 1 | 29 744 | 3,71 | 2 | 3 | 1 | |
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga | 46 162 | 3,73 | 0 | 64 327 | 5,23 | 0 | 36 658 | 4,58 | 3 | 3 | 7 | |
Naujoji sąjunga (socialliberalai) | 45 061 | 3,64 | 0 | 54 498 | 4,43 | 0 | 6 585 | 0,82 | 1 | 1 | 10 | |
„Frontas“ | 40 016 | 3,24 | 0 | 38 192 | 3,10 | 0 | – | – | – | 0 | Nauja | |
Partija „Jaunoji Lietuva“ | 21 589 | 1,75 | 0 | 7 080 | 0,57 | 0 | 3 366 | 0,42 | 0 | 0 | 0 | |
Pilietinės demokratijos partija | 13 775 | 1,11 | 0 | 8 568 | 0,69 | 0 | 5 264 | 0,65 | 0 | 0 | Nauja | |
Lietuvos rusų sąjunga | 11 357 | 0,92 | 0 | 3 654 | 0,29 | 0 | – | – | 0 | 0 | 0 | |
Lietuvos socialdemokratų sąjunga | 10 642 | 0,86 | 0 | 10 396 | 0,84 | 0 | – | – | 0 | 0 | 0 | |
Lietuvos centro partija | 8 669 | 0,70 | 0 | 1 776 | 0,14 | 0 | – | – | 0 | 0 | 0 | |
Negaliojantys biuleteniai | 73 239 | – | – | 81 581 | – | – | 35 593 | – | – | – | – | |
Iš viso | 1 309 955 | 100 | 70 | 1 309 767 | 100 | 3 | 835 636 | 100 | 68 | 141 | – | |
Registruoti rinkėjai/aktyvumas | 2 696 090 | 48,59 | – | 2 696 075 | 48,58 | – | 2 581 305 | 32,37 | – | – | – | |
Šaltinis: VRK[9] |
Pirmumo balsai
redaguotiDaugiausia pirmumo balsų surinkę kandidatai:
Partija | Vieta | Kandidatas | Balsai | |
---|---|---|---|---|
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 1 | Andrius Kubilius | 81,951 | |
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 3 | Rasa Juknevičienė | 65,369 | |
Tautos prisikėlimo partija | 1 | Arūnas Valinskas | 63,908 | |
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 5 | Irena Degutienė | 60,327 | |
Lietuvos socialdemokratų partija | 3 | Vilija Blinkevičiūtė | 48,366 | |
Lietuvos socialdemokratų partija | 2 | Česlovas Juršėnas | 46,792 | |
Tautos prisikėlimo partija | 4 | Asta Baukutė | 39,283 | |
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 4 | Jurgis Razma | 38,358 | |
Koalicija Darbo partija + jaunimas | 1 | Viktor Uspaskich | 35,365 | |
Lietuvos socialdemokratų partija | 1 | Gediminas Kirkilas | 34,942 |
Po rinkimų
redaguotiPraėjus kelioms valandoms po antrojo turo, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Tautos prisikėlimo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga pasirašė po pirmojo turo suderintą koalicijos, kurią sudarė 80 iš 141 Seimo narių, sutartį.[10]
2008 m. lapkričio 27 d. koalicinės vyriausybės Ministru Pirmininku buvo paskirtas Andrius Kubilius.
Seimo Pirmininku išrinktas Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas.[11]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pasirinkimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinis leidinys
- ↑ Seimo rinkimų įstatymas
- ↑ LR KONSTITUCIJA - V SKIRSNIS - SEIMAS
- ↑ Koalicijos paieškas vilkina principinis ginčas Archyvuota kopija 2018-08-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su liberalcentristais
- ↑ Naujoji sąjunga prisijungs prie valdančiosios koalicijos Archyvuota kopija 2021-11-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Seimo rinkimų derlius: į valdžią veržiasi 22 partijos[neveikianti nuoroda] (lrytas.lt)
- ↑ Kandidatų sąrašai:
- ↑ 2008 m. spalio 12 d. rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą
- ↑ ELECTION BRIEFING NO 47 EUROPE AND ELECTION OF THE PARLIAMENT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA, OCTOBER 2008
- ↑ "Inter-Parliamentary Union election report: LITHUANIA (Seimas)" Archyvuota kopija 2016-09-24 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Lietuva po Seimo rinkimų 2008: straipsnių rinkinys (sud. Algimantas Jankauskas). - Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. - 246 p. - ISBN 978-9955-33-392-0