Apaštalas Andriejus

(Nukreipta iš puslapio Šv. Andriejus)

Apaštalas Andriejus (gr. Απόστολος Ανδρέας; taip pat žinomas kaip Andriejus pirmas pašauktas) – vienas iš Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas, Apaštalo Petro brolis.

Apaštalas Andriejus, dailininkas Franciskas de Surbaranas
Apaštalo Andriejaus ikona – Ukraina XVII a.

Evangelija

redaguoti

Paminėtas apaštalų sąrašuose Evangelijoje pagal Matą (Mt. 10,2), Evangelijoje pagal Morkų (Mk. 3,18), Evangelijoje pagal Luką (Lk. 6,14), taip pat Apaštalų darbuose (Ad. 1,13).

Apaštalas Andriejus buvo tikras Apaštalo Petro brolis, žvejys, gimė Betsaidoje, Tiberiados ežero šiauriniame krante.

Jį Jėzus Kristus pašaukė patį pirmą, ir todėl jis vadinamas „pirmuoju pašauktuoju“. Pagal Evangeliją pagal Matą (Mt. 4, 18-19) ir Evangelijoje pagal Morkų (Mk. 1, 16-18) Andriejaus pašaukimas įvyko netoli Galilėjos ežero. Evangelijoje pagal Joną aprašomas Andriejaus pašaukimas prie Jordano iškart po Jėzaus krikšto. (Jn 1, 35-40). Pagal evangeliją apaštalas Andriejus pirma buvo Jono Krikštytojo mokinys.

Evangelijoje pagal Joną apaštalas Andriejus minimas dar du kartus. Jis kalbasi su Jėzumi apie duoną ir žuvį prieš 5000 žmonių pamaitinimą, (Jn 6, 8-9) ir kartu su apaštalu Pilypu atveda graikus, norinčius pamatyti Jėzų (Jn 12, 20-22).

Apie tolesnį apaštalo Andriejaus gyvenimą praneša padavimas, esantis daugiau legendinio pobūdžio.

Pagal legendos, Apaštalas Andriejus iškeliavo apaštalauti į rytų valstybes. Perėjo Mažąją Aziją, Trakiją, Makedoniją ir priėjo iki Dunojaus upės, perėjo Juodosios jūros krantus, Krymą, paskui nuėjo į Skitiją.

Grįždamas į Graikiją įkūrė krikščioniškąją bendruomenę Bizantijoje, būsimajame Konstantinopolyje, kur paliko pirmąjį vyskupą Stahijų.

Apaštalas Andriejus mirė kankinio mirtimi ant raidės „X“ formos kryžiaus (Andriejaus kryžius), apie 70 m. Graikijos Patrų mieste.

Legenda apie apaštalo Andriejaus buvimą Kijevo Rusijoje

redaguoti

Pagal legendos, apaštalas Andriejus per Dnieprą pakilo iki vietos, kur dabar stovi Kijevo miestas. Čia jis apsistojo prie Kijevo kalnų nakvynei. Ryte atsikėlęs jis pasakė su juo buvusiems mokiniams: Matote šiuos kalnus? Šituose kalnuose suklestės tikėjimas Dievu, čia bus didelis miestas ir Dievas pastatys daug cerkvių. Apaštalas pakilo į kalnus, palaimino juos ir pastatė kryžių.

Po 12 amžių pranašystės atminimui toje vietoje buvo pastatyta Garbingojo Kryžiaus Iškėlimo cerkvė. Vėliau Petro Didžiojo dukters įsakymu ji buvo pakeista cerkve, skirta pačiam apaštalui Andriejui.

Pasimeldęs jis pakilo dar aukščiau per Dnieprą ir priėjo prie slavų gyvenvietės, kur buvo įkurtas Novgorodas.

Gerbimas

redaguoti

Valdant imperatoriui Konstantinui Didžiajam, apaštalo kūnas buvo pagarbiai perneštas ir palaidotas Šventų Apaštalų bažnyčioje, kartu su evangelisto Luko ir Pauliaus mokinio Timotiejaus kūnais.

Pagal legendą VIII a. apaštalo Andriejaus palaikai vienuolio Reguliso buvo pervežti į Škotiją ir patalpinti Sen Endriuso katedroje, mieste, kuris gavo savo vardą apaštalo garbei ir tapo Škotijos bažnytine sostine.

Pagal kitą versiją apaštalo palaikai – ar galbūt jų dalis – XVIII a. buvo pervežti į Amalfos miestą Italijoje.

Apaštalo Andriejaus minėjimo data lapkričio 30 d.

Apaštalas Andriejus – šventasis Rusijos, Škotijos, Rumunijos, Graikijos, Sicilijos, Amalfos, taip pat jūreivių ir žvejų globėjas.

Apaštalą Andriejų tapė daugelis didžiųjų dailininkų, tarp jų Muriljo Bartolomėjus Esmeraldas, El Greco, Francisco de Zurbarán.

1698 m. lapkričio 30 d. Rusijos caras Petras I įsteigė pirmą Apaštalo Andriejaus ordiną, kuris ilgą laiką buvo aukščiausias Rusijos apdovanojimas. 1998 m. šis ordinas Rusijoje buvo atkurtas.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Nuorodos

redaguoti