Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

54°52′24″ š. pl. 24°4′43.78″ r. ilg. / 54.87333°š. pl. 24.0788278°r. ilg. / 54.87333; 24.0788278

Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Aleksoto
Savivaldybė	Kauno rajonas
Gyvenvietė	Šlienava
Adresas	Žalioji g. 23
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1713 m.

Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šlienavos gyvenvietėje, 1,5 km į pietryčius nuo Kauno marių, 0,5 km į rytus nuo kelio 1902 Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai , pusiaukelėje tarp Girionių ir Žiegždrių. Šlienavos parapijai priklauso Viršužiglio šv. Onos koplyčia.

Istorija

1709 m. Šlienavos kaimo gyventojai, tikėdamiesi Dievo apsaugos nuo maro, kaimo kapinėse pradėjo statyti koplyčią. Darbai 1713 m. buvo baigti. Koplyčia buvo paprasta, medinė, skobtinių lentų sukaltų medinėmis vinimis. 1880 m. inventoriuje nurodyta, kad koplyčia priklausė Panemunės parapijai.

1942–1944 m. prie koplyčios buvo pradėta statyti būsimosios bažnyčios navų dalis. Darbams vadovavo bažnyčios komiteto pirmininkas Petrokas. Statybos darbus vykdė Jurevičius ir Juozas Virbašius. Bažnyčiai rąstus suaukojo kaimų gyventojai. Buvusiai koplyčiai pailginti 1959 m. buvo panaudoti nugriautos Kampiškių bažnyčios rąstai. 1960 m. klebono pareigas pradėjo eiti buvęs Sibiro tremtinys kunigas Vaclovas Radzevičius. 1961 m. iš Kampiškių kaimo buvo atvežta varpinė ir 1970 m. pastatyta. 1962 m. klebono pastangų dėka pavyko parsivežti iš Kaune sovietų uždaromos Įgulos bažnyčios (Soboro) vieną iš altorių ir jį kaip pagrindinį pastatyti Šlienavos bažnyčioje. Vėliau prie bažnyčios šonų buvo pristatytos dvi zakristijos. Klebonas Vaclovas Radzevičius šioje parapijoje ėjo pareigas iki pat savo mirties 1997 m.

1997 m. čia klebonauti pradėjo kunigas Vytautas Vaičiūnas. Jis atnaujino šventovę, išpuoselėjo aplinką. 1999 m. virš pagrindinių durų ant aštuonių 2 m aukščio gelžbetoninių polių pastatytas 9 m aukščio bokštas, kuriame įtaisyta Švč. Mergelės Marijos statula.

Architektūra

Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vidus trijų navų. Jas skiria dvi poros stulpų. Bažnyčioje įrengti trys neįprasti altoriai. Du savito stiliaus šoninių navų altorius 1945 m. sukūrė tautodailininkas Kazimieras Škėma. Didysis altorius, primenantis pravoslaviškas ikonas, atkeltas iš Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, vadinamos Soboru.^[1] Sovietinė valdžia 1962 m. buvo nusprendusi šią bažnyčią uždaryti, o pastatą paversti Dailės muziejaus filialu, todėl jos inventorių perėmė kitos bažnyčios.

1945 m. bažnyčios vidus ir išorė restauruoti dailylentėmis, grindys iš parketo (1962 m. ir 1998 m.).

Šventoriuje yra šie pastatai:

varpinė, kurioje įrengtos patalpos ketvirtinių ir metinių rožinio giedojimui;
2000 m. pastatyti parapijos namai, kuriuose įrengtas buities muziejus, sakralinis muziejus, garažas–dirbtuvės, yra dvi salės parapijos reikmėms;
2001 m. pastatyta koplytėlė, joje įrengtas altorėlis ir meniška Jėzaus Širdies statula;
Kryžiaus kelių koplytėlės, skirtos parapijos įkūrimo 50–mečiui paminėti.