Šarūnas Adomavičius
| Šarūnas Adomavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1951 m. lapkričio 9 d. Vilnius
|
| Pareigos | diplomatas |
| Išsilavinimas | VU Teisės fakultetas, teisininkas |
Šarūnas Adomavičius (g. 1951 m. lapkričio 9 d. Vilniuje) – diplomatas, teisininkas, politinis veikėjas, kriminologas.
Biografija redaguoti
Nuo 1969 m. iki 1974 m. Šarūnas Adomavičius studijavo teisę VU Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1986 m. lapkričio 27 d. SSRS vidaus reikalų ministerijos akademijoje apgynė teisės disertaciją tema „Kriminologinė nusikaltimų klasifikacija ir jos panaudojimas vidaus reikalų organų profilaktinėje veikloje“, teisės mokslų kandidatas[1].
Paskelbė apie 20 straipsnių, skaitė paskaitas ir dalyvavo seminaruose Tiubingene, Berne, Bostone, Kurmajere. 2002 m. sausio mėnesį kaip JT ekspertas dalyvavo Nusikaltimų prevencijos ekspertų susitikime (Vankuveris). Mokslinių interesų sritys – kriminologija, tarptautinė teisė, valstybinė teisė.
Nuo 1972 m. iki 1990 m. įvairių valstybės institucijų teisininkas, LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko padėjėjas teisės klausimais (1990–1992 m.); dalyvavo, rengiant LR Konstituciją, įvairius teisės aktus. LR užsienio reikalų ministerijos (LR URM) Konsulinio departamento pavaduotojas (1992–1993 m.), LR generalinis konsulas Varšuvoje (1993–1997 m.), LR Seimo Pirmininko patarėjas teisės klausimais (1997–1999 m.), LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius nuolatinėje atstovybėje prie tarptautinių organizacijų Vienoje, Austrija (1999–2003 m.); LR URM sekretorius (2003–2005 m.), LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Italijoje (nuo 2005 m. rugsėjo 1 d.), LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius San Marino Respublikai (2006 m. vasario 1 d.), LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Maltai ir Šveicarijai (2006 m. vasario 21 d.)
Nuo 2009 m. sausio mėn. – 2010 m. rugpjūčio mėn.- LR užsienio reikalų viceministras (ministrai – Vygaudas Ušackas ir Audronius Ažubalis).[2]
2010 m. rugpjūčio 20 d. paskirtas ESBO misijos Juodkalnijoje vadovu (pirmasis Lietuvos atstovas tokiose pareigose)[3]. Nuo 2013 m. vadovavo URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamentui.
Nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. - Lietuvos ambasadorius Lenkijoje.[4].
Moka anglų, vokiečių, italų, rusų ir lenkų kalbas[5].
Apdovanojimai redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos mokslo potencialas Archyvuota kopija 2014-12-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Užsienio reikalų ministras V. Ušackas ministerijos sekretorių pasiskyrė nesurengęs konkurso“ Archyvuota kopija 2008-12-20 iš Wayback Machine projekto. BNS ir lrytas.lt inf., 2008 m. gruodžio 17 d.
- ↑ [1] (Diena.lt inf.)
- ↑ Prezidentė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Lenkijoje Archyvuota kopija 2014-09-15 iš Wayback Machine projekto. (president.lt inf.)
- ↑ LR ambasados Italijoje informacija Archyvuota kopija 2010-07-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 6,0 6,1 https://www.lrp.lt/lt/prezidento-veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252/p10 Archyvuota kopija 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WMP19990220314
- ↑ http://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WMP20190000100
| Prieš tai: Gintė Damušytė |
Lietuvos Respublikos ambasadorius ESBO ir prie kitų tarptautinių organizacijų Vienoje   1999–2003 m. |
Po to: Rytis Paulauskas |
| Prieš tai: Edminas Bagdonas |
Lietuvos Respublikos ambasadorius Italijos Respublikoje  2005–2009 m. |
Po to: Petras Zapolskas |
| Prieš tai: Loreta Zakarevičienė |
Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijos Respublikoje  2014 m. spalio 1 d.–2018 m. lapkričio 8 d. |
Po to: Edvardas Borisovas |