Atverti pagrindinį meniu
Šiame straipsnyje aprašoma istorinė valstybė. Apie šios valstybės sostinę, istorinį miestą, žiūrėkite straipsnį Loulanas

Šanšano karalystė (kin. 鄯善, pinyin: Shànshàn), ankstyvuoju laikotarpiu dar vadinta Loulano karalyste (kin. 樓蘭, pinyin: Lóulán) – valstybė, egzistavusi II a. pr. m. e.-VII a. Tarimo baseino pietrytinėje dalyje. Jos svarbiausias miestas ir sostinė buvo Loulanas, tačiau nuo pirmųjų mūsų eros amžių ji valdė ir kitus svarbius prekybinius Šilko kelio miestus.

Kroraina
Šanšanas
Kinijos vasalė (109 m. pr. m. e.-II a.)
Blank.png
176 m. pr. m. e. – 445 m. Blank.png
Location of
Karalystė (raudona) III a.
Sostinė Loulanas, Čiemo (po 442 m.)
Valdymo forma Monarchija
Era Senovė
 - Pirmasis paminėjimas 176 m. pr. m. e. m.
 - Nukariauja Šiaurės Liang 445 m. m.

PavadinimaiKeisti

Kharošthi raštu rašytuose vietiniuose įrašuose karalystė vadinama Kroraina ar Kroraimna (pati sostinė Loulanas buvo vadinamas kitu vardu – Kuwani ar tiesiog Mahamta nagara – t. y. „didysis miestas“). Šių pavadinimų kilmė nėra aiški, bet gali būti kildinama iš šio regiono senųjų gyventojų tocharų kalbos. Senasis karalystės pavadinimas Loulan, minimas kinų šaltiniuose, matyt, yra vietinio pavadinimo pritaikymas kinų kalbai. Kinų duotas karalystei pavadinimas Šanšanas, pagal vieną teoriją, gali būti kildinamas iš regione tekančios Čerčeno upės. Gerokai vėliau po karalystės žlugimo teritorijoje kontrolę įgiję uigūrai bei kitos tiurkų tautos karalystę vadina Pičian (uig. پىچان = Piqan), o senąją sostinę – Kroraina.

IstorijaKeisti

Loulano laikotarpisKeisti

Nors Loulano gyvenvietė buvo gyvenama bent nuo XIX a. pr. m. e., karalystės įkūrimo data nežinoma. Pirmasis jos paminėjimas yra 176 m. pr. m. e., kuomet siongnu valdovas Modu šanju parašė laišką Kinijos imperatoriui, pasakodamas, kad pavergė 26 valstybes, tarp kurių minima ir Loulano karalystė. Šiek tiek vėlesniuose kinų šaltiniuose karalystė minima tarp 36 vakarų valstybių.

Han dinastijos Kinijai šios valstybės turėjo strateginę reikšmę, kadangi per jas ėjo pagrindindinis kelias į Vakarų (įskaitant Vidurinę Aziją, Indiją ir Artimuosius Rytus) valstybes. 119 m. pr. m. e. nugalėjęs siongnu, Kinijos imperatorius Vudi užėmė strategiškai svarbų Hesi koridorių ir taip užtikrino geresnį susisiekimą su Vakarų kraštais. Kadangi Loulanas, kaip ir Turfano įduboje buvusi Dziuši, nebuvo palankiai nusiteikusios Kinijos ekspansijos klausimu, 109 m. pr. m. e. į jas įvesta Kinijos armija. Loulano valdovas turėjo siųsti vieną princą kaip įkaitą į Kinijos sostinę, taip pabrėžiant valstybės priklausomybę.

Karalystės padėtį sunkino ir tai, kad siongnu irgi neatsisakė savo interesų, todėl tarpais Loulano karalius turėdavo siųsti įkaitą ir pas juos, taip pripažindamas dvigubą vasalitetą. 92 m. pr. m. e. mirus karaliui, naujas Loulano valdovas vėl išsiuntė savo sūnus įkaitais. Šiam greitai mirus, į tėvynę iš Siongnu grįžo sūnus Angui (安歸), kuris sėdo į karalystės sostą. Kinijos imperatorius pareikalavo, kad jis atvyktų į sostinę, tačiau jis atsisakė. 77 m. pr. m. e. Kinijos siųstas pasiuntinys nužudė Angui ir į sostą pasodino jo jaunesnįjį brolį Veituči (kin. 尉屠耆, pinyin: Weituqi). Tais pačiais metais karalystės pavadinimas pakeistas į Šanšaną.

Šanšano laikotarpisKeisti

Vėlesnieji Šanšano valdovai buvo lojalūs Kinijai, o ši laikė čia savo armijas ir stiprino karalystę. Taip prasidėjo jos aukso amžius. Ilgainiui Šanšanas valdė kadaise nepriklausomus miestus-valstybes, tokius kaip Žuočiangas, Čiemo, Nija, įgydamas kontrolę didelėje Pietinio Šilko kelio atkarpoje. Kinų vietininkas nuolat reziduodavo Išiune (伊循 Yixun, vieta neidentifikuota). Skirtingai nei kitos Tarimo baseino karalystės, Šanšanas nebuvo priskiriamas Vakarų teritorijų protektoratui, o buvo administruojamas kaip atskira valda, vasalas.

Po II a., silpnėjant Kinijos politinei įtakai regione, Šanšanas tapo beveik nepriklausomas nuo Kinijos, nors ši protarpiais sugebėdavo atkurti kontrolę karalystėje. Tuo metu sumažėja kiniškų šaltinių apie valstybę, tačiau atsiranda pirmieji vietiniai įrašai. Jie daryti Prakritais (Gandharos atmaina) ir kharošthi rašmenimis. Tai liudija, kad Šanšanas patyrė labai stiprią kultūrinę įtaką nebe iš Kinijos, bet iš Indijos, kurios kultūra plūdo Šilko keliu. Su šia kultūrine įtaka atėjo ir budizmas. Įrašuose minimi Šanšano karai su kaimynu Jutianu, kalnų genčių čiangų invazijos ir kiti įvykiai.

Nuo IV a. karalystė patyrė daug kataklizmų, kuriuos lėmė klajoklių genčių kraustymaisi visoje Azijoje. Kontrolę joje siekė susigrąžinti Kinijos imperijos paveldėtojos, barbariškos valstybės: IV–V a. Šanšanas mokėjo duoklę Ankstyvajai Liang, Ankstyvajai Čin, Šiaurės Liang. 442 m. Šiaurės Liang nusiaubė Šanšano sostinę Loulaną, ir valdovas kartu su daugiau nei 4000 kilmingų šeimų persikėlė į Čiemo, kurį padarė naująja sostine.

445 m. Šanšanas prijungtas prie Šiaurės Liang ir galutinai prarado nepriklausomybę. Tačiau dėl nuolatinių karų ir gamtos kataklizmų regionas prarado savo klestėjimą ir strateginę reikšmę. Jį veikė dykumėjimo procesai. Loulanas galutinai apleistas VII a., kuomet pakrypo Tarimo upės vaga, iki tol drėkinusi miestą. Vėliau ištuštėjo kiti buvusios karalystės miestai – Čiemo, Miranas, Nija. 630 m. buvusios karalystės gyventojų likučiai persikėlė į Kumulo įdubą. 644 m. pro kraštą keliavęs kinų vienuolis Siuanzangas paminėjo, kad Čiemo bestovi tik tuščia tvirtovė.

ValdymasKeisti

 
Šanšane austo šilko audinio fragmentas

Valstybė buvo monarchija, kurios viršūnėje stovėjo karalius (Maharaya). Karalienėmis tapdavo dažniausiai gretimų karalysčių princesės. Yra fiksuojamos vedybos su Hotano princese, su Kinijos rūmų dama. Valstybės reikalus tvarkė aukščiausio rango pareigūnas tituluojamas kitsaitsa, o žemiau jo buvo kala, kurio pareigybes užimdavo karališko kraujo princas (maharayaputra). Šaltiniuose dar minimi ogu, gusura, cuvalayinair kitos pareigybės.

Provincijas sudarė didžiausios karalystės oazės, kuriose buvo išskiriamas miestas (nagara) ir kaimai (avana). Šių administracinių vienetų gyventojai dar buvo skirstomi į smulkesnius vienetus: sada (100 šeimų), pradesam ir pan. Provincijose valdė vietininkai čiojibo, kuriems irgi padėjo visa armija valdininkų. Vienas svarbiausių tarp jų buvo sothamga, atsakingas už mokesčių rinkimą. Mokesčiai dažniausiai buvo mokami daiktais: tarp jų minimi grūdai, vynas, kupranugariai, avys, sviestas, liucerna, kilimai, iš viso apie 20 rūšių. Grūdai ir vynas laikyti svarbiausiu mokesčiu, ir kiekviename mieste egzistavo sandėliai jų laikymui. Kupranugariai naudoti paštui, susisiekimui, mokesčių gabenimui.

KultūraKeisti

 
Įrašas kharošti raštu

Karalystės gyventojai kalbėjo viena iš tocharų kalbos atmainų (hipotetine Tocharų C kalba, dar vadinama Krorainos kalba), kurios duomenų beveik nėra. Visi šios karalystės gyventojų įrašai buvo daromi iš Indijos atėjusiais prakritais (kurie buvo laikomi mokslo ir intelektualų kalba), dėl ilgametės Kinijos kultūrinės įtakos taip pat greičiausiai naudota kinų kalba. Daugiausia duomenų apie karalystės gyvenimą aptinkama iš jos didžiausio suklestėjimo laikotarpio III a.

Nuo pirmųjų mūsų eros amžių karalystėje plito budizmasKušanų imperijos. Karalystės nuosmukio laikais 400 m. čia lankęsis kinų vienuolis Fasianas mini, jog čia gyvena 4000 vienuolių. Kiekvienoje oazėje buvo bent po vieną budistų vienuoliją (sanga), kurios buvo pavaldžios sostinės vienuolijai.

Karalystės miestuose iškasama daug budizmo meno pavyzdžių: stūpos, skulptūros, paveikslai. Meno stilius buvo stipriai paveiktas tiek Irano, tiek Kinijos, tiek Indijos, tiek senovės Romos tradicijų. Tarp budizmo statulų rastos ir Atėnės, Heraklio statulos rodo aktyvius karalystės prekybinius ryšius, siekusius net iki Senovės Romos.

Karalystėje klestėjo ne tik religinis menas. Didžiulių aukštumų pasiekė tekstilė: Šanšano gyventojai audė puikius kilimus bei audinius iš vilnos bei šilko.

Žinomų karalių sąrašasKeisti

Rytų Turkestano istorija
Džungarija | Tarimas | Turfanas
36 vakarų valstybės (Tocharai)
Siongnu Han dinastija
(Vakarų teritorijos)
Žoužanai
Gaoče
Gaočangas, Šanšanas, Kučia, Jutianas, Šule, Janči
Tangų dinastija (Ansi, Beitingas)
Karlukų kaganatas
Uigūrai Tibeto imperija
Karachanidų chanatas
Karakitajų chanatas
Karachodža
Mongolų imperija
Čagatajaus ulusas
Keturi oiratai Mogulistanas
Mogulija
Džungarų chanatas
Čingų dinastija
II RTR I RTR Kinija
KLR (Sindziangas)
Vardas Kiniškas užrašymas Valdymo trukmė Valdymo pradžia
Loulano karalius ?
Loulano karalius 92 m. pr. m. e.
Angui 安归 (15) 92 m. pr. m. e.
Weituqi 尉屠耆 77 m. pr. m. e.
An (41) 33 m.
Guang 广 (38) 74 m.
Youhuan 尤还 (12) 112-124
Tomgraka 童格罗迦 (36) 200
Tajaka 陀阇迦 (8) 236
Pepiya 贝地耶 (8) 244
Amgvaka 安归迦 (37) 252
Mahiri 马希利 (29) 290
Vasmana 伏色摩那 (12) 319
Yuanmeng 元孟 (5) 331
Weili 尉梨阇 (23) 336
Xiumito 休密驮 (27) 359
胡员叱 (36) 386
Bilong 比龙 (23) 422
Zhenda 真达 (3) 445
韩牧 (45) 448
第二息 (26) 492
安末深盘 (18) 524
Shanmi 鄯米(鄯朱那) (1) 542

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.