Tocharų kalbos
| Tocharų | |
| Paplitimas | Centrinė Azija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | (2) |
| Kilmė | indoeuropiečių >tocharų |
| Klasifikacija | Turfano kalba, Kučos kalba |
Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr. m. e. vartotos Rytų Europoje, vėliau (iki VIII m. e. a.) Centrinėje Azijoje, grupė. Tocharų kalbas išstūmė uigūrų kalbos. Kinijoje, Sindziango provincijoje, rasta tocharų kalbos rašto paminklų modifikuotais brahmi rašmenimis. Šie rašto paminklai datuojami V–VIII a.
Skiriamos dvi artimos tocharų kalbos: tocharų A (rytų tocharų) ir tocharų B (vakarų tocharų).
Tocharų kalbos turi bendrumų su indoeuropiečių kalbomis, vartojamomis Vakarų Europoje.
Šioms kalboms būdinga: 3 giminės, 5 skaičiai (vienaskaita, dviskaita, porinis skaičius (kalbant apie natūraliai susidariusius dalykus, pvz., dvi ranki), pliuratyvas (reiškė „kiekvienas atskirai paėmus”) ir daugiskaita), visiškai perdaryta linksnių sistema (jų buvo iki 11), nelaipsniuojami būdvardžiai, sudėtinga asmenavimo sistema. Leksikoje gausu skolinių iš indoiranėnų ir neindoeuropietiškų kalbų.[1]
Kai kurie kalbininkai mano, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo šiaurės kalbų grupė, sudaryta iš baltų, slavų, germanų ir galbūt tocharų kalbų.[2]
Palyginimas su kitomis indoeuropiečių kalbomisKeisti
| Tocharų kalbos žodynėlis | ||||||||||||
| Lietuvių kalba | Tocharų A | Tocharų B | Airių | Lotynų kalba | Senovės graikų kalba | Vediškasis Sanskritas | Indoeuropiečių prokalbė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| vienas | sas | ṣe | aon | ūnus | heis | eka | *oynos, *sems | |||||
| du | wu | wi | dó | duo | duo | dva | *d(u)woh1 | |||||
| trys | tre | trai | trí | trēs | treis | tri | *treyes | |||||
| keturi | śtwar | śtwer | ceathair | quattuor | téssares | catur | *kwetwores | |||||
| penki | päñ | piś | cúig | quīnque | pente | pañca | *penkwe | |||||
| šeši | ṣäk | ṣkas | sé | sex | héx | ṣáṣ | *(s)weḱs | |||||
| septyni | ṣpät | ṣukt | seacht | septem | heptá | saptá | *septm | |||||
| aštuoni | okät | okt | hocht | octō | októ | aṣṭa | *oḱtoh3 | |||||
| devyni | ñu | ñu | naoi | novem | ennéa | náva | *newn | |||||
| dešimt | śäk | śak | deich | decem | deka | dáśa | *deḱm | |||||
| šimtas | känt | kante | cead | centum | hekatón | śatám | *ḱmtom | |||||
| tėvas | pācar | pācer | athair | pater | patēr | pitár- | *ph2tēr | |||||
| motina | mācar | mācer | máthair | mater | mētér | mātar- | *meh2tēr | |||||
| brolis | pracar | procer | bráthair | frāter | phrátēr | bhrātar- | *bhreh2tēr | |||||
| sesuo | ṣar | ṣer | siúr | soror | éor | svasṛ- | *swesor | |||||
| arklys | yuk | yakwe | each | equus | híppos | áśva- | *eḱwo- | |||||
| karvė | ko | keu | bó | bos | boûs | gáus | *gwow- | |||||
| balsas | vak | vek | focal | vōx | épos | vāk | *wekw- | |||||
| vardas | ñom | ñem | ainm | nōmen | ónoma | nāman- | *nomn | |||||
| melžti | malk | mälk | bligh | mulgēre | amélgein | marjati | *melg- | |||||
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Tocharų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius
- ↑ http://www.moscovia1.narod.ru/archivas/2003_3/Baltu_kalbos.htm
NuorodosKeisti
- xto Duomenys apie kodu „xto“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - Tocharų A
- xto Linguist kalbos kodo „xto“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „xto“) - Tocharų A
- xto MultiTree kalbos kodo „xto“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „xto“) - Tocharų A
- txb Duomenys apie kodu „txb“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - Tocharų B
- txb Linguist kalbos kodo „txb“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „txb“) - Tocharų B
- txb MultiTree kalbos kodo „txb“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „txb“) - Tocharų B
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |