Zauriadpraporščikas
| Rusijos imperijos armijos laipsniai | |
|---|---|
| Dabartinis laipsnis | Carinis laipsnis (1884–1917) |
| pulkininkas | pulkininkas |
| papulkininkis | papulkininkis |
| majoras | kapitonas |
| kapitonas | štabskapitonas |
| vyresnysis leitenantas | poručikas |
| leitenantas | paporučikis |
| jaunesnysis leitenantas | praporščikas |
| - | zauriadpraporščikas |
| - | papraporščikis |
| viršila | feldfebelis |
| vyresnysis seržantas | vyresnysis puskarininkis |
| seržantas | - |
| jaunesnysis seržantas | jaunesnysis puskarininkis |
| jefreitorius | jefreitorius |
| eilinis | eilinis |
Zauriadpraporščikas (rus. зауряд-прапорщик) – puskarininkio, einančio karininko pareigas, karinis laipsnis Rusijos kariuomenėje 1891–1917 m.
Zauriadpraporščikai nešiojo papraporščikio antpečius (su išilgine trečdalio antpečio pločio juosta) su žvaigžde viršutiniame antpečio trečdalyje.
Laipsnis įvestas 1891 m. gegužės 25 d. įsakymu, kuris skelbė, kad karo metu stingant karininkų puskarininkiams gali būti suteiktas zauriadpraporščiko laipsnis, kuris leidžia užimti jaunesniųjų karininkų pareigas. Zauriadpraporščikais galėjo tapti šie puskarininkiai:
- aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą turintys puskarininkiai iš 1 rango savanorių ir kt. analogiškų puskarininkių grupių.
- išsilavinimo cenzo nepasiekę liktiniai feldfebeliai, vachmistrai ir vyresnieji puskarininkiai.
Puskarininkius pakelti į zauriapraporščikus buvo leidžiama tik tuose daliniuose, kuriuose jie tarnauja. Iš atsargos pašaukti puskarininkiai galėdavo tapti zauriadpraporščikais tik po išlaikyto mėnesinio išbandymo laikotarpio.
Zauriadpraporščiko laipsnį dalinio vado siūlymu suteikdavo divizijos viršininkas ar tokias pat teises turintis vadas. Zauriadpraporščiko laipsnį atimti galėdavo tik teismas arba administracine tvarka – korpuso vadas. Atėmus laipsnį buvęs zauriadpraporščikas būdavo perkeliamas į kitą dalinį.
Išsilavinimo cenzą turintys zauriadpraporščikai už kovinius nuopelnus galėdavo būti pakeliami į praporščikus be egzamino, o už tolesnius nuopelnus – ir į aukštesnius karininkų laipsnius. Ypatingais atvejais, už ypatingus žygdarbius, imperatoriui leidus zauriadpraporščikus galėdavo pakelti išsyk į paporučikius (nepriklausomai nuo išsilavinimo).
Demobilizuojami zauriapraporščikai, tarp jų ir neištarnavę visos privalomos tarnybos trukmės, galėdavo pasirinkti šiuos variantus:
- išeiti į atsargą
- tęsti tarnybą:
- stoti į junkerių mokyklą (jei turi pakankamą išsilavinimą). Būdami junkeriais jie išlaikydavo zauriadpraporščiko laipsnį.
- tarnauti feldfebelių pareigose kartu išlaikant zauriadpraporščiko laipsnį.
Pagal 1912 m. įsakymą zauriadpraporščikų laipsnį paliko:
- asmenims, atliekantiems tikrąją tarnybą feldfebelių pareigose.
- atsargoje esantiems asmenims, kol jie yra atsargoje ir gali būti pašaukti į tarnybą.
Zauriadpraporšiko laipsnis buvo panaikintas 1917 m.
