Aukštasis išsilavinimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aukštasis išsilavinimas – trečia išsilavinimo pakopa, kurios metu įgyjamas akademinis laipsnis.

Lietuvoje

Lietuvoje aukštojo mokslo sistemą sudaro nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos bei nenuosekliosios studijos. Baigus nuosekliųjų studijų programą suteikiamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis (bakalauras, magistras, daktaras) ir (arba) profesinė kvalifikacija, išduodamas tai pažymintis diplomas. Baigus nenuosekliųjų studijų programą (studijuojami pavieniai dalykai arba dalykų ciklai) išduodamas studijas patvirtinantis pažymėjimas. Studijų apimtis matuojama kreditais.

Universitetinėje aukštojoje mokykloje yra nuosekliųjų studijų 3 pakopos: pagrindinės studijos (4 m., 160 kreditų), magistrantūra (1,5–2 m., 60–80 kreditų) arba rezidentūra, arba specialiosios studijos (1–2 m., 40–80 kreditų) ir doktorantūra (3–4 m.) arba meno aspirantūra (2 m.). Vientisosios studijos apima pirmąją ir antrąją pakopas.

Neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje yra tik pagrindinės studijos (>3 m., 120 kreditų). Pagrindinės studijų formos yra dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės. Dar yra intensyviosios studijos (studijuojama vakarais, poilsio dienomis ir vasarą, dieninių studijų programa išeinama per trumpesnį laiką), nuotolinės (neribojamas mokymosi laikas, sparta, nesvarbu vieta) ir tęstinės (skirtos perkvalifikuoti, kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti).