XVII amžiaus 9-as dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius (pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio). Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

XVII amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1681 m. ir baigėsi 1690 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1681 1682 1683 1684 1685 1686 1687 1688 1689 1690

Įvykiai

1681

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 10 d. – gegužės 21 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR Seimas. Seimo maršalka Jeronimas Liubomirskis (lenk. Hieronim Lubomirski). Seimas nutrūko.
• Pasirodė pirmoji lietuviška katalikiška maldaknygė „Rożanczius‘‘, parengėju laikomas dominikonas Jurgis Kasakauskis.
• Mirė ATR valstybinis veikėjas Jonas Karolis Kopecas (lenk. Jan Karol Kopeć, g. ~1633 m. Varšuva). Valdęs Gardino ekonomiją, Trakų kaštelionas 1670–1680 m.

1682

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 10 d. Naugarduke mirė poetas, mokyklinių dramų autorius Danielius Butvilas (g. 1612 m. Kaune).
• Balandžio 4 d. Vilniaus Vokėje mirė Lietuvos ir ATR karinis ir politinis veikėjas, Lietuvos didysis etmonas nuo 1667 m. ir nuo 1669 m. Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (g. 1624 m.). Jo rūpesčiu ir lėšomis pradėta Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčios statyba Antakalnyje. Palaidotas po įėjimo į bažnyčią.
• Brandenburgo markgrafienė Liudvika Karolina Radvilaitė patvirtino instrukciją, kurioje Biržų miestiečiai buvo įpareigoti pastatyti įvairius cechus, tarp jų ir bendrą aludarių, kepėjų, degtindarių ir gyvulių skerdikų.
• Vilniuje reformatų medinė bažnytėlė buvo sugriauta, o kapinės išniekintos.
• Italų baroko skulptorius ir architektas Pjetras Pertis dekoravo Vilniaus Katedros Šv. Kazimiero koplyčią bareljefais ir skulptūromis.
• Pažaislio vienuolyne palaidotas nuo 1674 m. sakralinį kompleksą kūrės italų architektas Karlas Putini (Carlo Puttini) (g. 1644 m.).
• Caras Petras I pasiskelbia imperatoriumi.

1683

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 27 d. – kovo 10 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Rapolas Leščinskis II (lenk. Rafał Leszczyński). Seimas išskyrė lėšų kariuomenės išlaikymui – 36 tūkst. karių Lenkijai ir 12 tūkst. Lietuvai.
• Vasario 20 d. Varšuvoje Lenkijos karalius ir Ldk Jonas Sobieskis parašė raštą, kuriuo patvirtinama ir suteikianti Vilniaus evangelikams reformatams teisę išpažinti savo tikėjimą, rinktis ir melstis savo bažnyčioje priešais Trakų vartus.
• Balandžio 1 d., tarpininkaujant popiežiui Inocentui XI, karalius Jonas Sobieskis ir imperatorius Leopoldas I pasirašė sutartį dėl bendros pagalbos kare su Turkija.
• Rugsėjo 12 d. prie Vienos 65 tūkst. jungtinės ATR ir Austrijos pajėgos, vadovaujamos Jono Sobieskio, Kalenbergo mūšyje sutriuškino 175 tūkst. turkų armiją. Turkų puolimas Europoje buvo galutinai sustabdytas. Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega vadovavo 10 tūkst. LDK armijai Slovakijoje.
• Spalio 7 – 9 d. mūšyje prie Šturovo (veng. Párkány) Slovakijoje Jonas Sobieskis su jungtinė kariuomenė dar kartą sutriuškino turkų armiją.
• Lapkričio 21 d. popiežius Inocentas XI įvedė Bažnyčioje Marijos vardo šventę paminėti karaliaus Sobieskio žygį ir pergalę prie Vienos.
• Kazimieras Jonas Sapiega Vilniaus katedros Marijos Vardo arkibrolijai (įsteigta 1671 m.) padovanojo iš Trzciano vietovės bažnyčios pagrobta stebuklingą Marijos paveikslą.

1684

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 20 (10) d. Varšuvoje mirė LDK valstybės veikėjas, Lietuvos didysis kancleris nuo 1658 m. Kristupas Zigmantas Pacas (g. 1621 m.). Jo lėšomis pastatytas Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia, ten ir palaidotas.
• Vasario 24 d. mirė LDK karinis ir politinis veikėjas, kunig. Jonas Jackus Oginskis (g. 1619 m.). Nuo 1682 m. Polocko vaivada, nuo 1683 m. Lietuvos lauko etmonas.
• Pavasarį Vilniuje dar nespėtą pabaigti tiltą per Viliją gerokai apgadino ledonešis.
• Gegužės 8 d. Rudavoje (Gardino sr.) mirė LDK valstybės ir bažnyčios veikėjas Steponas Mikalojus Pacas (g. ~1623 m.). Vilniaus vyskupas nuo 1671 m.
• Kovai su Osmanų imperija, popiežius Inocentas XI suvienijo krikščioniškų Europos šalių valdovus į „Šventąją lygą“. Į ją įėjo Šventoji Romos imperija, ATR ir Venecijos respublika.
• Karalius Jonas Sobieskis tęsė kovas su turkais, apsupo Podolės Kamenecą ir prie miesto sutriuškino Krymo totorius.
• Vilniuje susikūrė veltinio (fetro) kepurių ir apsiaustų gamintojų, kojinių mezgėjų, gelumbininkų, skrybėlininkų, aksomininkų ir audinių dažytojų cechas.
• Kėdainiai sudegė.

1685

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 16 d. – gegužės 31 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Andrius Gelgaudas.
• Anglų pirkliams, prie statomo naujo uosto Šventojoje, suteikta privilegija steigti naują miestą su prekyviete, miestui duotos magdeburginės teisės. Deja, įpusėjusios statybos buvo nutrauktos dėl valdovo, jo žmonos ir Anglijos pirklių vaidų.
• Kovo 21 d. – gimė kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas.
• Rugsėjį karalius Jonas Sobieskis tęsė kovas su turkais Podolėje.
• Lapkričio 3 d. Lukiškėse prie Vitebsko mirė LDK valstybės veikėjas, diplomatas Jonas Antanas Chrapovickis (g. 1612 m. spalio 1 d. Padbiarezė prie Vitebsko). Nuo 1669 m. Vitebsko vaivada.

1686

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vilniaus vyskupo Aleksandro Kotovičiaus pakviesti, į Vilnių iš Lenkijos atvyko katalikų vienuolių kunigų ordinas – misionieriai.
• Vilniuje įkurta savarankiška Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų konventualų provincija.
• Popiežius Inocentas XI paskyrė Šv. Hiacintą (Jackus) Lietuvos globėju.
• Pradėti Klaipėdos miesto įtvirtinimų sistemos pertvarkymo ir tobulinimo darbai. Miestui plėsti prekybą ir atsikurti trukdė Šventojoje įsikūrė anglai.
• Gegužės 6 d. Maskvoje pasirašyta ATR ir MDK Amžinosios taikos sutartis. Sutartis įtvirtino sąlygas, sutartas 1667 m. Andrusovo paliaubų sutartyje. Už Kijevo atsisakymą ATR gavo pažadą gauti 146 tūkst. rublių kompensaciją. Maskva anuliavo susitarimus su Osmanų imperija ir Krymo chanatu ir prisijungė prie „Šventosios lygos“. Sutarties nuostatos įsigaliojo iškart ją pasirašius.
• Liepos pab. karalius Jonas Sobieskis tęsė kovas su turkais Moldavijos kunigaikštystėje.
• Lapkričio 9 d. Varšuvoje nuo atsitiktinio šūvio iš pistoleto žuvo LDK valstybės ir karinis veikėjas Leonas Bazilis Sapiega (g. 1652 m.). Lietuvos artilerijos generolas nuo 1684 m.
• Lapkričio 25 d. Biržuose buvo patvirtintas 8 naujų įvairių cechų steigimas, tarp jų ir bendrą aludarių.
• Lapkričio 30 d. Vilniuje mirė LDK religinis ir politinis veikėjas Aleksandras II Kotovičius (g. ~1622 m. Gardino sr.). Vilniaus vyskupas nuo 1685 m.
• Pažaislio bažnyčios rūsyje palaidotas italų architektas iš Venecijos Liudvikas Fredas (it. Lodovico Fredo). Vienuolyną statė 12 metų, vėliau tapo broliu kamalduliu.

1687

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasarį mirė LDK ir ATR valstybės ir karinis veikėjas Mikalojus Kiška (g. ~1520 m.). Nuo 1569 m. Palenkės vaivada.
• Prancūzų vienuolis jėzuitas Pilipas Avrilis (pr. Philippe Avril), keliaudamas po ATR, rašė kad Smurgainyse matė „Meškų akademiją“. Dresiruotas meškas po Europos šalis vedžiodavosi meškininkai, rinkdavę už pažiūrėjimą į šokančias meškas pinigus. Akademiją amž. pr. įkūrė Radvilos.
• Liepos 5 d. – išleistas Izaoko Niutono veikalas „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“.
• Rugpjūčio 8 d. mirė ATR valstybės ir karinis veikėjas, LDK didikas Dimitras Samuelis Palubinskis (g. 1615 m.). Nuo 1670 m. Naugarduko vaivada.
• Mirė kilęs iš Graco architektas, statybininkas Johanas Vincentas Salvadoras (Salvedor). Vilniaus mūrininkų ir akmentašių cecho vyresnysis meistras, Kunigaikščio pilies mūrininkas. Rekonstravo Vilniaus Arkikatedra pagal 1666 m. sutartį su Vilniaus kapitula.

1688

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Perversmas Anglijoje.
• Sausio 27 d. – kovo 5 d. Gardine vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Andrius Gelgaudas. Seimas nutrūko, net nepradėjus darbo.
• Po Gardino seimo Vilnių aplankė Lenkijos karalius ir Ldk Jonas Sobieskis su sūnumi Jokūbu ir skaitlingu dvariškių būriu. Sutinkant valdovą, mieste buvo pastatytos improvizacinės piramidės ir triumfo arka, dekoruotos tapyba.
• Ldk Jonas Sobieskis aplankė Pažaislio kamendulių vienuolyną ir bažnyčią.
• Birželio 8 d. Varšuvoje mirė LDK valstybės politinis veikėjas, diplomatas Kiprijonas Povilas Bžostovskis (g. 1612 m. spalio 12 d. Mikailiškė, Gardino apskr.). Nuo 1684 m. Trakų vaivada. Palaidotas Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje.
• Lapkričio 17 – 1689 m. balandžio 1 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR Seimas. Seimo maršalka Stanislavas Antanas Ščiuka. Seimas nutrūko.

1689

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 3 d. mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Jurgis Juozapas Radvila (g. 1668 m.). Nuo 1688 m. Trakų vaivada.
• Sausio 9 d. – gimė Juozapas Rudamina, profesorius, kunigas, jėzuitas, lotyniškų dramų autorius (m. 1729)
• Kovo 30 d. Varšuvoje nukirsdintas ir sudegintas ant laužo vienas iš ateizmo pradininkų LDK, filosofas Kazimieras Liščinskis (g. 1634 m.). Parašė ateistinį traktatą „Apie Dievo nebuvimą“ (lot. De non existentia Dei). Vėliau popiežius Inocentas XI tai pasmerkė.
• Liepos 13 d. – mirė Jurgis Stanislavskis, filosofas, jėzuitas (g. 1649)
• Rugpjūčio 1 d. Vilniuje mirė ATR politinis ir religinis veikėjas, jėzuitas Tomasz Ujejski (g. 1612 m. gruodžio 19 d. Sandomieras). Karalių sekretorius ir kanceliarijos vadovas, Kijevo vyskupas. Paskutinius 12 gyvenimo metų praleido Vilniaus šv. Ignoto bažnyčios jėzuitų vienuolyne.
• Vilniuje Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega pagal Giovannio Battistos Fredianio (Giovanni Battista Frediani) projektą pradėjo rūmų statyba Antakalnyje. Dekoruojant rūmus dalyvavo skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti ir italų tapytojas Mikelandželas Palonis. Taip pat iš Romos atsigabeno dailininką Delbene, kuris freskomis papuošė jo rūmus.
• Kražių jėzuitai, pasistatę bažnyčią, kurioje buvo net 12 altorių, jų didžiajame patalpino Leonardo da Vinci darbo Marijos dangun ėmimo paveikslą, pargabentą iš Italijos.

1690

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 5 d. Alovėje mirė LDK karinis ir politinis veikėjas Marcijonas Aleksandras Oginskis (g. 1632 m.). Lietuvos didysis kancleris nuo 1684 m. Jis buvo didžiausias mecenatas LDK, fundavo, rekonstravo arba remontavo bažnyčias ir vienuolynus.
• Sausio 16 d. – gegužės 6 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR Seimas. Seimo maršalka Tomas Dzialynskis (lenk. Tomasz Działyński).
• Po karų LDK atsikūrė lėtai. Netekus kai kurių rusų žemių, valstybės teritorijoje buvo tik 378 020 kiemų, arba ~2,8 mln. žmonių. Labai bloga būklė buvo miestuose ir miesteliuose, nes prekybai ir amatams sunykus, jie ne tik neaugo, bet ir negalėjo atsikurti.
• Vilniaus vyskupijoje veikė 101 vienuolynas: dominikonų – 32, jėzuitų – 18 ir kitų.
• Verkiuose prie Riešės upelio buvo įkurta popieriaus dirbtuvė, priklausiusi Vilniaus vyskupui Konstantinui Kazimierui Bžostovskiui, vėliau peraugusi į Naujųjų Verkių popieriaus fabriką.
• Spalio 20 d. Nesvyžiuje mirė LDK religinis rašytojas Mykolas Bujnovskis (g. 1632 m.). Rašė lenkų ir lotynų kalbomis, darbai svyruoja tarp teologijos ir askezės.
• Gruodžio 8 d. mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Stanislovas Kazimieras Radvila (g. 1648 m.). Nuo 1679 m. Lietuvos didysis maršalka. Palaidotas Klecko parapinėje bažnyčioje. Protėvių pavyzdžiu daug lėšų skyrė bažnyčioms funduoti.