Vytenis Andriukaitis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Vytenis Povilas Andriukaitis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1951 m. rugpjūčio 9 d. Kiusiuras, Buluno raj., Jakutija, RTFSR |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena (Meižytė) Andriukaitienė |
| Vaikai | Šarūnas, Gediminas, Rūta |
| Pareigos | Europos Sąjungos komisaras |
| Partija | LSDP |
| Išsilavinimas | Vilniaus valstybinis universitetas, istorikas, visuomenės mokslų dėstytojas; Kauno medicinos institutas, gydytojas chirurgas |
Vytenis Povilas Andriukaitis (g. 1951 m. rugpjūčio 9 d. Kiusiure, Jakutijoje) – gydytojas, istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą (nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.).
2020 m. kovo mėn. tapo Pasaulio sveikatos organizacijos specialiuoju pasiuntiniu Europos regionui.[1]
Nuo 2024 m. išrinktas į Europos parlamentą. Nuo liepos 16 d. startavus naujai 2024-2029 m. kadencijai pasirinkto veiklos sritis: yra narys: Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas (ENVI), koordinatorius nuo SDPA grupės,Visuomenės sveikatos pakomitetis (SANT), Delegacija ryšiams su Baltarusija, Delegacija ES ir Armėnijos parlamentiniame partnerystės komitete, ES ir Azerbaidžano parlamentinio bendradarbiavimo komitete, ES ir Sakartvelo parlamentiniame asociacijos komitete, Delegacija ryšiams su Centrinės Azijos šalimis. Pavaduojantis narys: Konstitucinių reikalų komitetas.
Biografija
redaguoti1958 m. su šeima grįžo į Lietuvą.[1] 1969 m. aukso medaliu baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą, 1969–1975 m. mokėsi Kauno medicinos institute. 1984 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto istorijos fakultetą.
1975–1985 m. dirbo chirurgu Kauno, Ignalinos ligoninėse, o 1985–1990 m. kardiochirurgu Vilniaus universitetinėje Santariškių ligoninėje.[1] 2004–2008 m. – Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius.[1]
Politinė veikla
redaguoti1975–1982 m. dalyvavo V. Kutorgos organizuoto A. Strazdelio nelegalaus savišvietos universiteto veikloje, todėl 1976 m. tardytas KGB, paskirta bausmė – 3 m. priverstinė registracija Ignalinoje.[1] 1989 m. – Lietuvos Socialdemokratų Partijos veiklos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. 1989–1995 m. ir 1997–1999 m. – LSDP pirmininko pavaduotojas, LSDP frakcijos Seime seniūno pavaduotojas. 1999 m. gegužės 29 d. – 2001 m. sausio 27 d. – LSDP pirmininkas. Nuo 2001 m. sausio 27 d. – LSDP pirmasis pirmininko pavaduotojas. LSDP prezidiumo, LSDP valdybos ir LSDP tarybos narys, LSDP Europos ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
1990–1992 m. LR Aukščiausios tarybos deputatas.[1] 2000–2001 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 1992–1996 m., 1996–2000 m., 2000–2004 m. ir 2008–2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, tris kartus išrinktas toje pačioje Žirmūnų apygardoje. 2001–2004 m. – Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos komiteto pirmininkas, Lietuvos delegacijos Europos konvente vadovas. 2008–2012 m. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Užsienio reikalų komiteto narys. 2004 m. apkaltintas korupcija, atsistatydino iš visų valstybinių ir partinių pareigų. Nesurinkusi pakankamai įrodymų Prokuratūra bylą nutraukė.[2]
2012–2014 m. užėmė sveikatos apsaugos ministro postą.[1]
1997 m. gruodžio 21 d. kandidatavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose (surinko 5,72 % balsų),[3] 2002 m. gruodžio 22 d. (surinko 7,3 % balsų), į antrą turą nepateko.[4]
Apdovanojimai
redaguoti- 1996 m. – 1991 m. sausio 13-osios atminimo medalis.
- 2000 m. – 10 metų jubiliejaus proga Lietuvos Nepriklausomybės medalis.
- 2002 m. – Baltijos Asamblėjos medalis palaikant Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą.
- 2003 m. – Portugalijos Respublikos Orden do Merito Gra-Cruz.
- 2004 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas Komandoro Kryžius.
- 2004 m. – Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą proga atminimo medalis.
- 2004 m. – Lietuvos stojimo į NATO proga atminimo statulėlė „Gražina“.
- 2004 m. – Lietuvos teisės universiteto garbės narys.
- 2005 m. – apdovanojimas už nuopelnus medicinai kaip vieno iš iniciatorių, kuriant Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją ir Lietuvos sveikatos sistemos teisinį pagrindą.
- 2010 m. – apdovanojimas Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio medaliu.
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Vytenis Povilas Andriukaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-05-28.
- ↑ Buvęs parlamentaras meta pirštinę generaliniam prokurorui. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2024-05-28.
- ↑ Janusz Bugajski (2020). Political Parties of Eastern Europe: A Guide to Politics in the Post-communist Era A Guide to Politics in the Post-communist Era. Routledge.
- ↑ Central and South-Eastern Europe 2004. Psychology Press. 2003. p. 398.
Nuorodos
redaguoti- Oficialus politiko puslapis Archyvuota kopija 2019-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- www.elections2014.eu Archyvuota kopija 2014-10-26 iš Wayback Machine projekto.
| Partijos politinės pareigos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Aloyzas Sakalas |
LSDP pirmininkas 1999–2001 m. |
Po to: Algirdas Mykolas Brazauskas |
| Politinis postas
| ||
| Prieš tai: Algirdas Šemeta |
Lietuvos atstovas Europos Komisijoje  2014–2019 m. |
Po to: Virginijus Sinkevičius |
| Prieš tai: Tonio Borgas |
EK narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą 2014–2019 m. |
Po to: Stella Kyriakidou |
| Prieš tai: Raimondas Šukys |
LR sveikatos apsaugos ministras 2012–2014 m. |
Po to: Rimantė Šalaševičiūtė |