Buluno ulusas
Buluno ulusas (rus. Булунский улус, jak. Булуҥ улууһа) – ulusas šiaurės Jakutijoje, Arktyje. Administracinis centras – Tiksis.
Buluno ulusas rus. Булунский улус | |
---|---|
Valstybė | Rusija |
Respublika | Jakutija |
Administracinis centras | Tiksis |
Naslegų skaičius | 8 |
Gyventojų | 7 706[1] |
Plotas | 215 370 km² |
Tankumas | 0,04 žm./km² |
Geografija
redaguotiTeritorija išsidėsčiusi Laptevų jūros pakrantėje, ribojasi su Ust Janos, Verchojansko, Evenų-Bytantajaus, Žigansko, Olenioko, Anabaro ulusais. Ulusui pavaldžios Naujojo Sibiro salos. Teritorija yra Šiaurės Sibiro žemumoje, išraižytoje upių slėnių ir kalvagūbrių. Svarbiausios upės – Lena, Oleniokas, Omolojus, Chara Ulachas. Ulusui priklauso viena didžiausių pasaulyje, pelkėta Lenos delta. Šiaurėje būdinga tundra, kuri pietuose palaipsniui pereina į maumedžių retmiškius.
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis (2002 m.):
- rusai – 35,81 %
- jakutai – 23,23 %
- evenkai – 23,99 %
- ukrainiečiai – 6,78 %
- evenai – 6,21 %
- kiti – 3,98 %
Gyvenvietės
redaguotiPagrindinės uluso gyvenvietės (gyv. sk., 2007 m.):
- Tiksis – 5 566
- Bykovskis
- Ust Oleniokas
- Kiuhiuras
- Taimylyras
- Namy
Nuorodos
redaguotiJakutijos ulusai | |
---|---|
Abijus | Alaichas | Aldanas | Amga | Anabaras | Aukštutinė Kolyma | Aukštutinis Viliujus | Bulunas | Changalasas | Čurapča | Evenai-Bytantajus | Gornas | Kobiajus | Lenskas | Meginas-Kangalasas | Mirnas | Moma | Namas | Neriungris | Niurba | Oimiakonas | Oleniokas | Oliokminskas | Srednekolymskas | Suntaras | Tata | Tompas | Ust Aldanas | Ust Jana | Ust Maja | Verchojanskas | Viliujskas | Žiganskas | Žemutinė Kolyma Miestų apygardos: Jakutskas | Žatajus |