Vytautas Kavolis

Vytautas Kavolis
Gimė	1930 m. rugsėjo 8 d. Kaune
Mirė	1996 m. birželio 25 d. (65 metai) Vilniuje
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Veikla	sociologas, visuomenės veikėjas
Alma mater	Harvardo universitetas
Žymūs apdovanojimai
1993 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Vytautas Martynas Kavolis (1930 m. spalio 8 d., Kaune – 1996 m. birželio 25 d., Vilniuje) – sociologas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Vytautas Kavolis gimė ir augo Kaune, mokėsi Kauno katalikiškoje mokykloje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, 1944 m. kartu su tėvais emigravo į Vakarus. Vokietijoje baigė Hanau gimnaziją, 1948-1949 m. redagavo Hanau moksleivių kudirkiečių laikraštį „Aukuras“. 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Viskonsino, Čikagos, Harvardo universitetuose – toliau gilino mokslo žinias, studijavo sociologiją bei antropologiją, įgijo dėstytojo patirties. 1960 m. Harvardo universitetas suteikė sociologijos daktaro laipsnį.

Nuo 1954 m. dėstė Harvardo, 1958–1964 m. – Tafto universitetuose. 1964 m. suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1964 m. Dikinsono koledžo sociologijos ir antropologijos skyriaus vedėjas, sociologijos ir lyginamųjų civilizacijos studijų profesorius, vedė seminarus daugelyje JAV universitetų ir koledžų.

1952–1954 m. JAV lietuvių studentų sąjungos pirmininkas, 1954–1955 m. – Lietuvių studentų „Santaros“ pirmininkas, vienas iš Santaros-Šviesos federacijos įkūrėjų ir vadovų. Nuo 1956 m. – žurnalo „Santarvė“ redakcijos narys. 1959–1996 m. redagavo žurnalą „Metmenys“, nuo 1991 m. – žurnalo „Baltos lankos“ redakcijos narys. Suredagavo leidinį „Lietuvių liberalizmas“ (1959 m.). Nuolat dalyvaudavo tradicinėse federacijos Santara–Šviesa konferencijose.

1971–1977 m. Tarptautinės lyginamųjų civilizacijos studijų draugijos (International Society for the Comparative Study of Civilizations) pirmininkas, tarybos narys. Nuo 1978 m. „Comparative Civilisations Rewiew“ redaktorius, „Encyclopædia Britannica “ bendradarbis.

1970–1971 m. vizituojantis sociologijos profesorius Graduate Faculty of the New School for Social Research, Niujorke. Nuo 1992 m. važinėjo į Lietuvą, skaitė paskaitas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetuose, turėjo savo mokinių. Jo tarpdisciplininiai tyrinėjimai darė didelę įtaką jaunajai humanitarų kartai. Bendradarbiavo ir rašė JAV mokslo žurnaluose, lietuvių išeivijos ir Lietuvos periodinėje spaudoje.

Idėjos ir veikla

Lietuvių liberaliosios minties išeivijoje ugdytojas, daugybės darbų anglų ir lietuvių kalbomis autorius.

Kultūrinę globalizaciją V. Kavolis supranta kaip artėjimą prie globalinės konfigūracijos, kurios aukštesnį (universalųjį) lygmenį sudarys globalinis civilizacijų diskursas su nuolat peržiūrimais reikšmių rinkiniais, o žemesnįjį – atskiros civilizacijos. V. Kavolio kultūrinės globalizacijos samprata lyginama su Samuelio P. Huntingtono, kultūrinio imperializmo teorijos atstovų, kultūrinės hibridizacijos teorijos šalininkų ir R. Robertsono kultūrinės globalizacijos sampratomis.

V. Kavolis – vienas didžiausių lietuvių mąstytojų, nuosekliai kėlęs asmens priklausomybės klausimą ir bandęs atsakyti į jį dabarties kalba. Jo požiūris į istoriją atitinka tradicinę šio žodžio prasmę. Jei politika turi daugiausia santykių su valdžia, galios geismu, tai Kavolio biografija leidžia įtarti jį tiesiog vengus bet kokios valdžios sau, ar savo įtakos kitiem valdžioje. Jis buvo nepriklausomas asmuo, todėl domėjosi visų kitų nepriklausomųjų istorijomis. Jis sakė, kad ne taip jau retai minties nepriklausomumą silpnino politinės aistros. Jam nelengvai sekėsi rasti praeities veikėjų, pajėgusių atsispirti valdžios ir galios vilionėm. Tokia laikysena dažnai prasilenkia su patogaus gyvenimo ideologija, bet yra labai produktyvi.

V. Kavolis – vienas iškiliausių XX a. lietuvių intelektualų, gali būti gretinamas su pasaulyje žinomais mokslininkais. V. Kavolio išskirtinumą tarp pasaulyje garsių mokslininkų lemia itin glaudus jo akademinės ir visuomeninės veiklos, minties ir veiksmo ryšys, pastangos ne tik konceptualiai apibrėžti visuomenę, bei kultūrą, bet ir jas koreguoti. Moralinį įsipareigojimą Lietuvai V. Kavolis vykdė aktyviai dalyvaudamas lietuvių visuomeninėje kultūroje, tai darė nesiekdamas nei populiarumo, nei kompromisų reikalaujančio visuotinio pripažinimo.

Ištrauka iš knygos „Nepriklausomųjų kelias“

Vytautas Kavolis yra tapęs simboline lietuvių humanistikos ir socialinių mokslų figūra, kurios apeiti negali nei inspiracijų ieškantys sekėjai, nei piktokai priekabiaujantys kritikai. Dauguma jo mokslinių darbų šiandien jau išleista lietuviškai: vienaip ar kitaip kavoliška mintis yra įsipynusi į akademinį mūsų galvojimą, dėstytojų ir studentų darbus. Galiausiai ir angliškai publikuotą jo kūrybos dalį pamažu pažįsta mūsų tyrinėtojai. Imamos rašyti jo kūrybai skirtos disertacijos.

Nors jau senokai susivokta Vytautą Kavolį buvus ne tik akademiku, bet ir išskirtiniu, nuosekliu, aistringu visuomenininku, lietuviško kultūrinio liberalizmo srovės ir Santaros-Šviesos dvasiniu varikliu, bet iki šiolei rimčiau patyrinėtas būtent jo mokslinis palikimas, o ne indėlis į visuomeninį-politinį judėjimą. Apie bendresnę biografiją asmens, kuris, kaip anuomet Simonas Daukantas ir Vincas Kudirka, apibrėžia ištisą laikotarpį ir kryptį lietuvių kultūroje', ko gero, dar rimtai ir nesusimąstyta. O tokio rūpesčio neabejotinai laukia tūkstančiai nenuilstančio organizatoriaus laiškų, per keturias dešimtis metų pasklidusių po lietuviškąjį pasaulį. Vytauto Kavolio visuomeninės veiklos užkaboriai, pradedant nepriklausomų studentų sąjūdžiu ir Santaros užuomazgomis ir baigiant patirtimis, įgytomis per keletą dešimtmečių, atsigręžus veidu į Lietuvą, yra unikalus reiškinys ne tik lietuvių diasporos, bet ir visos mūsų tautos istorijoje.

Kodėl atsitiko taip, kad susidomėjimas iškilaus mąstytojo galvojimu neišjudino rimtesnių biografijos studijų? Priežasčių yra labai daug, bet čia norėtųsi iškelti vieną prielaidą. Atsakymo greičiausiai ieškoti vertėtų toje mūsų intelektualinės aplinkos savybėje, kurią lankydamasis Lietuvoje gan greit atpažino pats Vytautas Kavolis. Giliai atmintin yra įsirėžę profesoriaus žodžiai, ištarti Vilniuje, pakeliui iš vienos šurmulingos diskusijos apie kultūrinę spaudą: dabar suprantu, kodėl lietuvių intelektualai tiek daug šneka – jie niekad nedirbo darbo, kuris turi baigtis konkrečiais rezultatais. Taip pasakyti galėjo tiktai žmogus, per savo gyvenimą išliejęs ne tik daug rašalo, bet ir prakaito organizuojant bendruomeninę veiklą, supratęs, ką reiškia apie vertybes ir principus ne tik kalbėti, bet ir pačiam pagal juos gyventi.

Vytautą Kavolį asmeniškai pažinę arba bent į jo mokslinius tekstus įsiskaitę žmonės atras nemažai sąsajų, siejančių ankstyvuosius publicistikos straipsnius ir vėliau pasirodžiusias jo akademines knygas. Pirmuose rašiniuose aptikti galima tų daigų, kurie tik gerokai vėliau išaugo į didelius medžius. Visa tai atskleidžia svarbiausią autoriaus intelektualios biografijos bruožą: aktyvų ir valingą asmenybės integralumą. Vytauto Kavolio studijose kaupiamos žinios, organizaciniuose studentų sąjūdžio darbuose įgyjama patirtis, akademiniai ir bendruomeniniai įsipareigojimai nuolat atsispindi jo tekstuose.

Bibliografija

• Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija. Chicago: Lietuvių literatūros draugija, 1963
• Nužemintųjų generacija: egzilio pasaulėjautos eskizai. Cleveland: Santara-Šviesa, 1968
• Artistic Expres-sion: A Sociological Analysis, (Meninė išraiška: sociologinė analizė), Ithaca, N. Y.: Cornell Univer-sity Press, 1968, 1972
• History on Art’s Side: Social Dynamics in Artistic Efflorescenses (Ithaca, N. Y.: Cornell University Press, 1972)
• Sąmoningumo trajektorijos, 1986 m.
• Epochų signatūros. Chicago, 1991
• Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje. Vilnius: Lietuvos kultūros institutas, 1992
• Moralizing Cultures. Lanham: Univ. Press of Amer., 1993
• Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994
• Kultūrinė psichologija: [straipsnių rinkinys]. Vilnius: Baltos lankos, 1995
• Civilization Analysis as a Sociology of Culture. Lewiston: The Edwin Mellen Press, 1995
• Kultūrinė psichologija. Vilnius: Baltos lankos, 1995
• Kultūros dirbtuvė. Vilnius: Baltos lankos, 1996
• Sąmoningumo trajektorijos: Lietuvos kultūros modernėjimo aspektai. Vilnius: Vyturys, 1997
• Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija. Vilnius: Vyturys, 1997
• Civilizacijų analizė. Vilnius: Baltos lankos, 1998
• Nepriklausomųjų kelias. Vilnius: Versus aureus, 2006
• Lietuviškasis liberalizmas. Vilnius: Versus aureus, 2009

Įvertinimas

• 1982 m. Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos premija
• 1993 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už knygą „Epochų signatūros“
• 1995 m. suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas.