Čikagos universitetas

Čikagos universitetas
angl. The University of Chicago
lot. lot. Crescat scientia; vita excolatur'
Įkurtas1892 m.
TipasPrivatus
RektoriusRobertas Zimeris
Darbuotojų2160 (2008 m.)
Studentų14 000 (2008 m.)
VietaČikaga, Ilinojus, JAV
Svetainėuchicago.edu

Čikagos universitetas (angl. The University of Chicago) – privatus JAV universitetas Čikagoje. Vienas garsiausių pasaulyje universitetų. 5000 studentų fakultetuose, apie 9000 studentų mokyklose, 2160 dėstytojų. 98 Čikagos universiteto mokslininkams skirta Nobelio premija.

Istorija

redaguoti

Čikagos universitetą 1892 m. įkūrė naftos magnatas Džonas Devisonas Rokfeleris.[1]

Struktūra

redaguoti
Fakultetai
  • Biologinių mokslų fakultetas,
  • Fizinių mokslų fakultetas,
  • Humanitarinių mokslų fakultetas,
  • Socialinių mokslų fakultetas,
  • Naujo koledžo fakultetas,
Specializuotos mokyklos
  • Teologijos,
  • Verslo,
  • Politologijos,
  • Teisės,
  • Medicinos,
  • Socialinio darbo ir administravimo.

Yra eksperimentinių mokyklų, medicinos centras, 8 bibliotekos, botanikos sodas, observatorija, planetariumas, meno ir gamtos muziejai, orientalistikos ir kitų mokslinių tyrimų institutai.

Argonne nacionalinė laboratorija ir Fermi nacionalinė laboratorija, abi netoli Čikagos, yra suryšti su Čikagos universitetu. Yerkes Observatorija Viskonsine priklauso Čikagos universiteto Astronomijos ir Astrofizikos Skyriui.

Žmonės

redaguoti

98 Čikagos universiteto mokslininkams skirta Nobelio premija, iš jų 24 fizikos, 22 ekonomikos, 14 chemijos, 11 biomedicinos mokslų, 2 literatūros (iki 2001 m.).

Čikagos universitete dėstė
Čikagos universitetą baigė

Lietuviai

redaguoti

Čikagos universitete dėstė: Arūnas Gasparaitis,

Čikagos universitetą baigė: Joana Akelaitytė, Elena Bradūnaitė, Vytautas Černius, Mykolas Drunga, Vytautas Dudėnas, Kazys Gineitis, Petras Jonikas, Eglė Juodvalkė, Kleopas Jurgelionis, Benediktas Vytenis Mačiuika, Vitas Manelis, Antanas Skirius, Juozas Varkala ir kiti.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Čikagos universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 340 psl.