Atverti pagrindinį meniu
Izraelio premjeras Ehudas Olmertas (kairėje) su vizitu pas Džordžą Bušą. Bušo laikysena atvira ir savimi pasitikinti. Jo ilgas mostas, plati kojų pozicija, liemens posvyris į kamerą, besišypsantis veidas išreiškia ir užuojautą. Bušas užima daug daugiau vietos nei Olmertas, o tai rodo, kad jis jaučiasi labiau pasitikintis savimi. Kairė plaštaka padėta ant kelio. Laisva nugara ir didelės erdvės užėmimas sukuria pasitikinčio ir kartu malonaus žmogaus aurą. Kėdžių išdėstymas pasmerkia Olmertą uždarai laikysenai ir pasilenkimui link Bušo. Tai sudaro įspūdį, kad jis mažiau atviras ir paklusniai prisitaikantis prie pašnekovo. Jo kūnui reikia mažiau vietos, o tai rodo ir žemesnes pozicijas socialinėje hierarchijoje. Olmerto galimybes išreikšti nuolankumą stebėtojų atžvilgiu riboja imobilizuota ranka, todėl nepaisant šypsenos ir geros kojų pozicijos jis yra suvokiamos kaip uždaresnis. Galiausiai Bušas suprantamas kaip padėties šeimininkas.

Laikysena dažniausiai suprantama kaip individuali, įprastinė individo kūno poza (stovint, sėdint, judant). Šia sąvoka taip pat apibrėžiamas vienas iš svarbių informacijos šaltinių nežodinio bendravimo srityje, nes kūno poza yra gera vaizdinė priemonė, papildanti žodinę informaciją.

Psichologų studijos įrodo kūno laikysenos įtaką emocijoms. Šie ieškojimai matyti Čarlzo Darvino atliktuose žmonių ir gyvūnų emocijų ir judėjimo tyrimuose.[1] Šiuo metu daugelis tyrimų parodė, kad tam tikri kūno judesių modeliai rodo konkrečias emocijas.[2][3] Tyrėjai ištyrė gestų kalbą ir nustatė, kad net ne gestų kalbos vartotojai emocijas gali nustatyti vien iš rankų judesių.[4] Kitas pavyzdys yra tai, kad pykčiui būdingas viso kūno judesys į priekį.[5] Šios srities tyrimų pagrindinės teorijos yra savęs įteisinimo, arba suvokimo, teorija (dalyvio laikysena daro didelę įtaką jo emocijų įsivertinimui) ir įkūnytų emocijų teorija (psichinius pokyčius gali vaizduoti kūno būsenos).[5][6]

Teikiama informacijaKeisti

Individo laikysena yra viena iš komunikacijos priemonių kartu su veido išraiška, proksimika, gestais ir kūno judesiais. Laikysena turi įtakos susidaryti pirmajam įspūdžiui. Pavyzdžiui, susikūprinęs asmuo atrodys pervargęs, nekeliantis pasitikėjimo. Jei demonstruojama taisyklinga laikysena, asmuo atrodo pasiruošęs imtis darbo, nori užmegzti pokalbį, bendrauti. Laikysena perteikia informaciją apie:

ŠaltiniaiKeisti

  1. Munger, edited by Margaret P. (2003). The history of psychology : fundamental questions. New York, N.Y [etc.]: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-515154-1.
  2. Dael, Nele. „Emotion expression in body action and posture“. Emotion, 12 (5), 1085–1101 (2011). DOI:10.1037/a0025737. PMID 22059517. 
  3. Montepare, Joann. „The Use of Body Movements and Gestures as Cues to Emotions in Younger and Older Adults“. Journal of Nonverbal Behavior, 23 (2), 133–152 (1999). DOI:10.1023/A:1021435526134. 
  4. Rossberg-Gempton, Irene. „The effect of open and closed posture on pleasant and unpleasant emotions“. The Arts in Psychotherapy, 20, 75–82 (1993). DOI:10.1016/0197-4556(93)90034-Y. 
  5. 5,0 5,1 Oosterwijk, Suzanne. „Embodied emotion concepts: how generating words about pride and disappointment influences posture“. European Journal of Social Psychology, 39 (3), 457–466 (2009). DOI:10.1002/ejsp.584. 
  6. Briñol, Pablo. „Body posture effects on self-evaluation: A self-validation approach“. European Journal of Social Psychology, 39 (6), 1053–1064 (2009). DOI:10.1002/ejsp.607. 

NuorodosKeisti