Vokiečių Austrija

Vokiečių Austrija (vok. Deutschösterreich) Austrijos-Vengrijos dualistinėje monarchijoje neoficialiai vadinti tie daugiatautės valstybės regionai, kur vyravo vokiškai kalbantys gyventojai.

Republik Deutsch-Österreich
Vokiečių Austrija
Buvusi respublika

1918 – 1919
 

Flag herbas
Vėliava Herbas
[[Image:
Provincijos į kurias pretendavo Vokiečių Austrija
|250px|center|Location of {{{paprastas_pav}}}]]
Sostinė Viena
Kalbos Austriacizmas
Valdymo forma Respublika
Era Naujausi laikai
 - Pakelbimas 1918 m., 1918
 - Sutarties ratifikavimas 1919 m.


Austrijos istorija
Keltai (Norikas)
Romos imperija (Norikas, Retija)
Avarų marka, Karantanija
Frankų imperija
Šventoji Romos imperija
Ostarrîchi (Babenbergai)
Habsburgų monarchija:
Austrijos kunigaikštystė > Austrijos erchercogystė > Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Vokiečių Austrija
Pirmoji Respublika
Trečiasis Reichas (Anšliusas)
Antroji Respublika
Istoriniai regionai:
Štirija, Karintija, Zalcburgas, Austrija, Tirolis, Burgenlandas, Forarlbergas

„Vokiečių Austrijos respublikos“ susikūrimas redaguoti

Po Austrijos-Vengrijos imperijos iširimo besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui, 1918 m. spalio 21 d. vokiečių gyvenamų teritorijų atstovai, išrinkti dar 1911 m., susirinko Žemutinės Austrijos landtago rūmuose Vienoje kaip „Laikinasis savarankiškos Vokiečių Austrijos valstybės nacionalinis susirinkimas“. 1918 m. spalio 30 d. buvo išrinkta valstybės taryba (vyriausybė). Susirinkimo pirmininkais išrinktas Vokiečių nacionalinio judėjimo atstovas Franz Dinghofer, krikščionis socialistas Jodok Fink ir socialdemokratas Karl Seitz.[1]

Po Vittorio Veneto kautynių italų frontas buvo pralaužtas, ir Austrija buvo priversta Padujoje pasirašyti karo paliaubas. 1918 m. lapkričio 11 d. sosto atsisakė imperatorius Karolis I.

Veikiant vokiečių revoliucijai 1918 m. lapkričio mėnesį buvo siekiama sudaryti demokratinę Austrijos respubliką, kuri būtų vokiečių respublikos dalimi. Sekdami Wilsono programa vokiečiai austrai norėjo prijungti prie savo valstybės vokiečių gyvenamas teritorijas Čekijoje, Galicijoje ir Bukovinoje, tačiau šiems tikslams pasipriešino čekai, italai ir jugoslavai, kurie okupavo dalį Austrijos žemių. Šalyje siautė badas, trūko kuro. Laikinąjį nacionalinį susirinkimą pakeitė steigiamasis susirinkimas, kuriame stipriausiomis partijomis buvo socialdemokratai, krikščionys socialistai ir vokiečių tautininkų partija. Buvo paskelbta apie Habsburgų dinastijos, titulų ir ordinų panaikinimą, pradėtos socialinės reformos. Steigiamajam susirinkimui teko kovoti su separatistiniais Austrijos dalių judėjimais (Tirolis, Karintija) ir su komunistiniu judėjimu. 1919 m. kovo mėn. sudarytas koalicinis kabinetas, kuriam vadovavo Renner.

1919 m. rugsėjo 10 d. valstybės kancleris Karl Renner pasirašė Sen Žermeno sutartį. Ratifikuojant šią sutartį nacionalinis susirinkimas spalio 21 d. pagal sutarties sąlygas pakeitė respublikos pavadinimą iš Vokiečių Austrijos į Austriją.

Nuorodos redaguoti