Atverti pagrindinį meniu

Giminės kilmėKeisti

Babenbergų vardas ir jų kildinimas iš frankų sukurtas istoriko Otto von Freising, kuris pats buvo šios giminės narys. Vyriškosios giminės kildinimą savo Chronica jis remia nobilissimus Francorum comes. Savo gyvenimo metu Babenbergai nebuvo taip vadinami.

„Senoji“ Babenbergų giminė arba Poponai yra kilę iš Bambergo Frankonijoje, dab. šiaurės Bavarija. Seniausias žinomas šios giminės atstovas buvo Poppo I, kuris IX amžiaus pradžioje buvo Grapfeldo kunigaikštis (teritorija tarp dabartinio Heseno ir Tiuringijos). Vienas iš jo sūnų, Henrikas, kartais vadintas Frankonijos markgrafu ir kunigaikščiu, žuvo kovodamas su normanais 886 m., kitas Poppo buvo Tiuringijos markgrafas 880892 m., kol jį pašalino vokiečių Karolingų imperatorius Arnulfas Karintietis. X a. pradžioje Babenbergai buvo išvaryti iš Frankonijos.

Austrijos ir Frankonijos Babenbergai tradiciškai sieti jau nuo viduramžių. Moksliniu požiūriu ši sąsaja yra abejotina.

IstorijaKeisti

976 m. Dunojaus kunigaikštį Liutpoldą, Šventosios Romos imperijos imperatorius Otonas II paskyrė Rytų Markos kunigaikščiu. Jam išplėtus savo valdas atsirado pavadinimas Austrija (sen. vok. Ostarrîchi). Babenbergų valdymo metais Austrija tapo viena galingiausių Šventosios Romos imperijos kunigaikštysčių. 1156 m. imperatorius Frydrichas I Barbarosa babenbergams suteikė hercogo titulą, o Austrija tapo hercogyste. Bevaikiui Frydrichui II Karingajam žuvus kovose su vengrais baigėsi dinastijos vyriškoji linija.[1]

BabenbergaiKeisti

Prieš tai:
Burkhardas
Austrijos markgrafai ir hercogai
976-1246
Po to:
Hermanas I Badenas nuo 1248 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Babenbergai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 407 psl.
 

Vikiteka