Žarėnų valsčius
55°50′š. pl. 22°12′r. ilg. / 55.84°š. pl. 22.20°r. ilg.
| Žarėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žarėnai |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. Telšių reparticija (1791) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Telšių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Telšių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Telšių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Telšių apskritis (1944–1950) |
Žarėnų valsčius (rus. Жоранская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žarėnai.
Istorija redaguoti
Valsčius minimas nuo XIII a. XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[1] 1528 m. Žemaitijos bajorų sąrašuose minimas Žarėnų valsčius turėjo kariuomenės reikalams duoti 23 arklius (po 1 arklį nuo kiekvienų 8 valakų). 1667 m. paviete (valsčiuje) buvo 36 bajorų dūmai. XIX a. prijungtas Tverų valsčius. Tuo metu Žarėnų valsčius priklausė Kauno gubernijai.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Rietavo rajonui (3 apylinkės), Telšių rajonui (7 apylinkės) ir Varnių rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4437 | 310 kiemų [3] | 4 seniūnijos | 77 | |
| 1923 m.[4] | 271 | 6196 | 1277 | ||
| 1932 m. | 207 | 6748 | 12 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
273 | 12 apylinkių [6] | |||
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Karšteniai | Karšteinių seniūnija | Karštenių apylinkė |
| Keturakiai | Keturakių seniūnija | Keturakių apylinkė |
| Lauko Soda | Lauksodos seniūnija | Lauko Sodos apylinkė |
| Medingėnai | Medingėnų seniūnija | Medingėnų apylinkė |
| Plauskiniai | Plauskinių seniūnija | Plauskinių apylinkė |
| Plikiai | Plikių seniūnija | Plikių apylinkė |
| Pluotinė | Plutinės seniūnija | Pluotinės apylinkė |
| Užminijai I | Užminijų seniūnija | Užminijų apylinkė |
| Užpeliai | Užpelių seniūnija | Užpelių apylinkė |
| Vilkaičiai | Vilkaičių seniūnija | Vilkaičių apylinkė |
| Vismaldai | Vismaldų seniūnija | Vismaldų apylinkė |
| Žarėnai | Žarėnų seniūnija | Žarėnų apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 12 apylinkių |
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
1923 m. gyveno 6196 žmonės:
- Lietuviai - 93,35% (5784);
- Rusai - 2,87% (178);
- Žydai - 2,81% (174);
- Lenkai - 0,47% (29);
- Kiti - 0,5% (31).
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1815 | Dilbė | Jonas Juška, kalbininkas | 1886 |
| 1923 | Šilai | Valerijonas Galdikas, grafikas | 2012 |
| 1927 | Keturakiai | Vitas Valatka, archeologas, muziejininkas | 1977 |
| 1930 | Butkai | Bronius Dobrovolskis, pedagogas ir kalbininkas | |
| 1934 | Saušilis | Teodoras Bumblauskis, miškininkas ekologas | |
| 1937 | Rupšiai | Zigmantas Galminas, inžinierius hidrotechnikas | |
| 1949 | Paminijai | Bronislovas Burgis, pedagogas | 2020 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 155
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 732 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 738 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 158