Virdžinija
Kitos reikšmės – Virdžinija (reikšmės).
Virdžinija (angl. Commonwealth of Virginia) – 10-oji JAV valstija, esanti šalies rytuose, tarp Apalačų kalnų ir Atlanto vandenyno. Sostinė – Ričmondas. Plotas – 110,8 tūkst. km²; 8,6 mln. gyventojų (2021 m.).
| Virdžinija Virginia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Ričmondas | ||||||
| Apygardos | 95 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų 94,3 %, ispanų 5,8 % | ||||||
| Įkūrimo data | 1788 m. | ||||||
| Gubernatorius | Ralph Northam (D) | ||||||
| Gyventojų | 8 642 274 (12) | ||||||
| Plotas | 110 785 km² (35) | ||||||
| - vandens % | 7,4 % | ||||||
| Tankumas | 78 žm./km² (14) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Rodžerso kalnas (1747 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-VA | ||||||
| Tinklalapis | virginia.gov | ||||||
 Vikiteka |
VirdžinijaVikiteka | ||||||
Valstija paskelbta 1788 m. birželio 25 d. Valstija dar vadinama „Senąja dominija“ (the Old Dominion), nes tai buvo pirmoji anglų kolonija Amerikos žemyne (Virdžinijos kolonija), iš kurios palaipsniui susikūrė Trylika kolonijų, o vėliau – Jungtinės Amerikos Valstijos.
Geografija
redaguotiValstija ribojasi su Atlanto vandenynu, Šiaurės Karolina, Tenesiu, Kentukiu, Vakarų Virdžinija ir Merilandu.
Rytuose Virdžinija siekia Atlanto vandenyną. Didžiąją dalį pakrantės skalauja Česapyko įlanka, kurios krantai labai raižyti, gausu gilių estuarijų (Potomako, Hampton Roudso, Rapahanoko, Jorko). Ties Virdžinija Byču prieina atvirą vandenyną – krantai žemi, pelkėti. Kitapus Česapyko įlankos Virdžinijai priklauso Delmarvos pusiasalio pietinė dalis (šiaurinė yra Delavere). Jo krantai labai vingiuoti, gausu įlankų, užutėkių, priekrantėje driekiasi žemų mažų barjerinių salų juosta.
Virdžinijos rytinėje dalyje plyti pelkėta Atlanto pakrantės žemuma, vidurinėje dalyje paviršius kyla į Pidmonto plynaukštę, o vakaruose driekiasi Apalačų kalnų dalis Mėlynieji kalnai (juose yra Virdžinijos aukščiausia vieta – Rodžerso kalnas, 1746 m), į vakarus nuo jų – Didysis Apalačų slėnis.[2]
Virdžinijos klimatas subtropinis jūrinis, Atlanto vandenyno pakrantėje – musoninis. Rytų Virdžinijoje sausio mėnesį vyrauja -1 – +7 °C temperatūra, liepą apie +22 °C. Vakarų Virdžinijoje žiemos šaltesnės (kalnuose sausį -7 °C), vasaros karštesnės (vidutiniškai +24 °C). Per metus iškrinta 1000–1150 mm kritulių. Virdžinijos pakrantėse vasaros pabaigoje vėjai atneša nusilpusius uraganus, kurie virsta smarkiomis audromis. Taip pat pasitaiko tornadų.
Dauguma valstijos upių teka tiesiai į Atlanto vandenyną – Potomakas, Džeimsas (su Apomatoksu), Rapahanokas, Jorkas, Pamankis, Blakvoteris, Roanokas. Pietvakariniame pakraštyje teka Misisipės baseino upės – Klinčas (Tenesio baseinas), Niu Riveris (Ohajo baseinas). Rytuose yra pelkėtų ežerų, maršų. Ant upių sudaryta daug tvenkinių.
Kalnuose vyrauja rudžemiai, Portsmuto apylinkėse plyti durpžemiai, likusioje valstijos dalyje – rūgštžemiai.[2]
Virdžinijos miškingumas – apie 65 %.[2] Daugiausia auga pušys, kalnų šlaituose – mišrūs ir spygliuočių miškai su ąžuolų priemaiša. Valstijoje įsteigtas Šenandoa nacionalinis parkas, Džordžo Vašingtono ir Džefersono nacionalinis miškas (dalis), 15 laukinės gamtos draustinių, 9 laukinės gamtos teritorijos.
Gyventojai
redaguotiValstija pasižymi didele etnine įvairove (ypač šiaurinė dalis). Tankiausiai gyvenama valstijos šiaurė (Vašingtono aglomeracija) ir pietryčiai (Hampton Roudso estuarijos pakrantės). Rečiausiai gyvenami kalnai vakaruose.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 62,8 % (airių, škotų, vokiečių, anglų kilmės)
- afroamerikiečiai – 20,1 %
- lotynoamerikiečiai – 10,5 % (salvadoriečiai, meksikiečiai, puertorikiečiai, gvatemaliečiai, hondūriečiai)
- azijiečiai – 8,6 % (filipiniečiai, vietnamiečiai, kinai, korėjiečiai)
- indėnai – 1,5 % (mataponiai, pouhatanai, pamankiai, čikahominiai, monakanai, nansemondai, rapahanokai, notovėjai)
Didžiausi miestai
redaguoti2020 m. duomenys[3]
- Virdžinija Byčas (459,4 tūkst. gyv.)
- Česapykas (249,4)
- Arlingtonas (238,6)
- Norfolkas (238,0)
- Ričmondas (226,6)
- Niuport Niuzas (186,2)
- Aleksandrija (159,4)
- Hamptonas (137,1)
- Roanokas (100,0)
- Portsmutas (97,9)
- Safolkas (94,3)
- Linčburgas (79,0)
Ekonomika
redaguotiVirdžinijos ekonomiką sudaro žemės ūkis, anksčiau buvęs pagrindiniu pajamų šaltiniu, dabar dalijasi jas su kitais ekonomikos sektoriais. Tabakas yra viena iš svarbiausių valstijos prekių. Taip pat auginami javai, kukurūzai, sojų pupelės, riešutai, saldžiosios bulvės, medvilnė, obuoliai. Didžiausios pajamos gaunamos iš galvijų, naminių paukščių auginimo.[4]
Akmens anglis yra pagrindinė valstijos naudingoji iškasena. Taip pat kasamas smėlis, žvyras. Gaminami įvairūs chemikalai, popieriaus, tekstilės produktai, apdirbami žemės ūkio produktai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Virdžinija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ USA: Virginia, citypopulation.de
- ↑ http://www.virginiaplaces.org/agriculture/tobacco.html