Šenandoa nacionalinis parkas

Šenandoa nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Saulėtekis virš Mėlynųjų kalnų parke
Saulėtekis virš Mėlynųjų kalnų parke
Vieta: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Virdžinijos vėliava Virdžinija)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Front Rojalis
Žemėlapis rodantis Šenandoa nacionalinis parkas vietą.
Šenandoa nacionalinis parkas
Koordinatės: 38°32′0″ š. pl. 78°21′0″ v. ilg. / 38.53333°š. pl. 78.35000°r. ilg. / 38.53333; 78.35000Koordinatės: 38°32′0″ š. pl. 78°21′0″ v. ilg. / 38.53333°š. pl. 78.35000°r. ilg. / 38.53333; 78.35000
Plotas: 806,02 km²
Įkurtas: 1935 m.
Lankomumas: 1 458 874 (2017 m.)
Valdymas: Nacionalinė parkų tarnyba
Commons-logo.svg Vikiteka: Šenandoa nacionalinis parkasVikiteka

Šenandoa nacionalinis parkas (angl. Shenandoah National Park) – saugoma gamtos sritis Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose, Virdžinijos valstijoje. Įkurtas 1935 m., nors pirmosios saugomos teritorijos įkurtos dar 1926 m.

Šenandoa nacionalinis parkas apima Apalačų kalnų dalį – Mėlynųjų kalnų šiaurės rytinę pusę. Parkas išsidriekęs sulig kalnais iš pietvakarių į šiaurės rytus. Aukščiausia vieta – Hoksbilio kalnas (1235 m). Manoma, kad parko uolos yra vienos seniausių pasaulyje (>1 mlrd. m. amžiaus). Čia saugomi būdingi Mėlynųjų kalnų kraštovaizdžiai su pušų, ąžuolų ir magnolijų miškais, sabalpalmių giraitėmis.[1] Veisiasi >200 paukščių rūšių, 51 roplių ir varliagyvių rūšis, >30 žuvų rūšių, >50 žinduolių rūšių, tarp kurių – baltauodegiai elniai, juodieji lokiai, lapės, pilkosios voverės, lūšys, skunsai, didieji rudieji šikšniai, laukiniai kalakutai, oposumai, tanagros, kanadinės ūdros ir kt.

Pro Šenandoa nacionalinį parką eina ilgiausias pasaulyje Apalačų pėsčiųjų takas.[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 494 psl.
  2. Šenandoa nacionalinis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012