Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Glycine
Gauruotoji soja (Glycine max)
Gauruotoji soja (Glycine max)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
( Faboideae)
Gentis: Soja
( Glycine)

Soja (Glycine) – pupinių (Fabaceae) šeimos Faboideae pošeimio augalų gentis. Lotyniškas pavadinimas kilęs iš gr. glikos 'saldus', nes jų šaknys yra saldokos.

Vienametis žolinis augalas, panašus į pupelę. Stiebas status, vijoklinis ar kitokios formos. Lapai trilapiai. Vainikėlis baltas arba violetinis. Ankštis plokščia, plaukuota, su persmaugimais tarp sėklų, šiaudų arba rudos spalvos. Užaugina 1-4 sėklas. Dauguma rūšių yra endeminės.

Manoma, kad soja kilo iš Pietryčių Azijos, kurioje ir dabar savaime auga kai kurios jos rūšys. Jau 4000 metų prieš mūsų erą daugelis Kinijos gyventojų maitinosi soja. Europoje pradėjo plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Dabar auginama Rytų Azijoje, Filipinuose, Pietų Afrikoje, Madagaskare, Australijoje, Vidurio ir Pietų Amerikoje. Daug sojų auginama Kinijoje, JAV, Indonezijoje, Japonijoje ir kt.

Gentyje yra apie 60 rūšių, išvesta daug veislių:

Pogentė Glycine

  • Glycine albicans
  • Glycine arenaria
  • Glycine argyrea
  • Glycine canescens
  • Glycine clandestina
  • Glycine curvata
  • Glycine cyrtoloba
  • Glycine falcata
  • Glycine hirticaulis
  • Glycine lactovirens
  • Glycine latifolia
  • Glycine latrobeana
  • Glycine microphylla
  • Glycine pindanica
  • Glycine tabacina
  • Glycine tomentella

Pogentė Soja

Lietuvoje dekoratyviniuose želdiniuose ir eksperimentiniuose ūkiuose retai auginama
Soja labai vertingas maistinis, pašarinis ir techninis augalas.

Gauruotosios sojos ankštis