Atverti pagrindinį meniu

Vilniaus universiteto kiemeliai

Vilniaus universiteto kiemeliai – kiemai Vilniaus senamiestyje esančiame Vilniaus universiteto centrinių rūmų komplekso ansamblyje. Rūmų komplekse yra 13 kiemelių.

Sarbievijaus kiemas
Arkadų kiemas
Simono Daukanto kiemas
Simono Stanevičiaus kiemas
Konstantino Sirvydo kiemas
Petro Skargos kiemas
Spaustuvės kiemas
Observatorijos kiemo fasadas
Observatorijos kiemas

Bibliotekos kiemasKeisti

Bibliotekos kiemas – buvęs ūkinis, apsuptas senųjų bibliotekos, administracijos ir Istorijos fakulteto rūmų. Vakarinėje dalyje atnaujinti Prezidentūros, buvę Vyskupų, rūmai. Iki XIX a. pradžios šis kiemas buvo uždaras: nuo Universiteto gatvės jį skyrė pagalbiniai Universiteto pastatai, nugriauti platinant gatvę. Iš čia įeinama į biblioteką, įkurtą 1570 m. Greta – durys į Vilniaus universiteto centrinius rūmus. Administracijos pastato viršuje, Astronomijos observatorijos frontone, švyti pagrindinė Universiteto žvaigždė – Saulė su savo planetų palyda.

Sarbievijaus kiemasKeisti

Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, garsaus XVII a. pradžios Europos poeto, VU auklėtinio, vėliau profesoriaus, kiemelis. Du lotynų kalba išleistų eilėraščių rinkinius iliustravo garsus flamandų dailininkas P. P. Rubensas. Seniausias yra pietinis jo korpusas su masyviais kontraforsais – XVI a. Dominuoja rytinis korpusas – XVIXVIII a. čia buvo bažnyčios klebonija, o dabar pirmame aukšte – knygynas „Littera“, vakarinėje kiemo pusėje-Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus memorialinė lenta. Čia yra Filologijos fakultetas ir Lituanistikos centras. Nedidelis fontanas teikia kiemui kiek melancholiškos nuotaikos.

Didysis kiemasKeisti

Pro Sarbievijaus kiemą galima pereiti į Universiteto Didįjį kiemą, kuris susiformavo jėzuitiškojo Universiteto epochoje. Visais laikais tai buvo puošniausias ir svarbiausias Universiteto kiemas, sujungęs reprezentacinę, sakralinę ir akademinę funkcijas. Jame vykdavo svarbiausios Universiteto šventės ir iškilmės, iš jo patenkama į Universiteto Šv. Jonų bažnyčią, ne tik pamaldų, bet ir viešų disputų vietą, taip pat į Universiteto aulą, kurioje buvo ginami ir suteikiami bakalauro, magistro, daktaro vardai.

Didysis kiemas jėzuitų laikais dėl savo reikšmės vadintas Akademijos kiemu, Stepono Batoro universiteto laikais – pirmojo Universiteto rektoriaus Petro Skargos kiemu, šiandien tapo ir Universiteto panteonu: renesansinių galerijų, juosiančių visą kiemą, pirmojo aukšto sienose paminklinėmis lentomis įamžinti Universiteto steigėjai, mecenatai, įžymūs mokslo vyrai. Spalvotose freskose – Vilniaus universiteto herbas, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, LDK vicekanclerio Kazimiero Leono Sapiegos ir kitų mecenatų portretai.

Observatorijos kiemasKeisti

Šiaurinės ir vakarinės šio kiemo sienos antrame aukšte 19771979 m. ir 1995 m. atidengtos XVIII a. freskos, vaizduojančios vyskupą Valerijoną Protasevičių, didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, karalius Augustą III ir Stanislovą Augustą Poniatovskį. Jis apsuptas arkadų, kurios eina per visus tris aukštus, tačiau yra užmūrytos – netiko klimatas. Kiemo šiaurėje – senosios universiteto observatorijos priestatas su 2 cilindriniais bokštais, kuriuos dengia nedideli kupolai (aut. M. Knakfusas) ir 2 įrašai lotynų kalba: „Tatai Uranijos (mūzos) namai: šalinkitės kasdieniški rūpesčiai! Čia niekinama menka žemė, iš čia kylama į žvaigždes!“, „Drąsa suteikia senajam draugui naujos šviesos“. Vakarinėje kiemo pusėje – seniausias universiteto pastatas, siekiąs mažiausiai XVI a.

Konstantino Sirvydo kiemasKeisti

Buvusi Šv. Jonų bažnyčios šventoriaus dalis pavadinta Konstantino Sirvydo kiemu. Iš pietų pusės ją supa bažnyčia, iš rytų – jos zakristija. Konstantinas Sirvydas yra buvęs Universiteto auklėtinis, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų. K. Sirvydas parašė lenkų – lotynų – lietuvių kalbų žodyną „Dictionarium trium linguarum“ (1620 m.), lietuvių kalbos gramatiką, pamokslų rinkinį, pats sakė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje lietuvių kalba

Adomo Mickevičiaus kiemasKeisti

Kiemas vadinamas įžymiojo poeto Adomo Mickevičiaus vardu, nes šiaurinėje šį kiemą supusių rūmų dalyje gyveno VU Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas, fizikos profesorius Juozapas Mickevičius. Čia pastogę rado ir būsimasis poetas pirmakursis studentas Adomas Mickevičius.

Martyno Počobuto kiemasKeisti

Nedidelį jaukų kiemelį puošia XVIII a. observatorijos pastatas su Zodiako simboliais, lotyniškų sentencijų eilutėmis, tarp kurių ir „Iš čia kylame į žvaigždes“ (Hinc itur ad astra). Vakarinio korpuso kairėje pusėje, kur buvo VU vaistinė ir provizorių mokymo salė, pritvirtinta memorialinė lenta VU rektoriui ir observatorijos vadovui, Paryžiaus MA nariui korespondentui, Londono karališkosios astronomų draugijos nariui Martynui Počobutui. Kiemelis susiformavo buvusio sodo vietoje, vakarinėje jo pusėje išlikęs ir gotikinis XVI a. pradžios Mikalojaus Jasinskio namas.

Simono Stanevičiaus kiemasKeisti

Šis kiemas pavadintas vieno iš žemaičių būrelio studentų, lietuvybės, nacionalinio atgimimo žadintojų, poeto ir tautosakininko vardu. Simonas Stanevičius – vienas iš Adomo Mickevičiaus bendraamžių, rašęs ir savo kūrybą skelbęs lietuvių kalba. Šį kiemą, kaip ir kitus, supa keliaaukščiai pastatai, kuriuose buvo profesorių butai, o dabar – Filologijos fakulteto auditorijos ir kabinetai. Menė išpuošta dailininko R. Gibavičiaus ir kitų dailininkų freskomis ir skulptūromis.

Simono Daukanto kiemasKeisti

Kiemas pavadintas pirmojo Lietuvos istoriją lietuviškai rašiusio šio universiteto (18161822) auklėtinio Simono Daukanto vardu. Atgimimo žadintojas, švietėjas, įamžintas dailininko R. Gibavičiaus Filologijos fakulteto antrojo aukšto freskose. Kiemas apsuptas įvairiais amžiais statytų Filologijos fakulteto pastatų, pietvakarių kampe išlikęs vertingas renesanso stiliaus atiko fragmentas. Kiemo viduryje vešliai žaliuoja S. Daukanto atminimo ąžuolas, atgabentas iš S. Daukanto gimtinės ir pasodintas VU 400 metų sukakties proga. Ant šiaurinės sienos – skulptoriaus R. Kazlausko sukurtas S. Daukanto horeljefas.

Spaustuvės kiemasKeisti

Spaustuvės kiemas pavadintas čia veikusios pirmosios Universiteto spaustuvės, 1575 m. kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio dovanotos Universitetui, vardu. Joje išspausdintos pirmosios M. Daukšos, K. Sirvydo ir kitų autorių knygos lotynų, graikų, lenkų ir kt. kalbomis. Išspausdinta ir paties M. K. Radvilos „Kelionė į Jeruzalę“ (1601 m.), sulaukusi daugelio vertimų ir leidimų. M. K. Radvila organizavo Lietuvos kartografavimą ir 1613 m. Amsterdame išspausdino gana tikslų, gražiai iliustruotą LDK žemėlapį. Kiemelį supa VU bibliotekos patalpos.

Lauryno Gucevičiaus kiemasKeisti

Kiemas pavadintas VU auklėtinio ir profesoriaus, Civilinės ir karo architektūros katedros vedėjo, VU padalinio inžinerinio korpuso ir karo mokyklos vadovo vardu. Laurynas Gucevičius – Vilniaus arkikatedros, Verkių rūmų ansamblio, daugelio kitų rūmų architektas, projektų autorius ir statytojas; Tado Kosciuškos sukilimo metu – Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys, Vilniaus Civilinės gvardijos organizatorius ir vadovas.

Mikalojaus Daukšos kiemasKeisti

Kiemas pavadintas dviejų pirmųjų lietuviškų knygų, išspausdintų LDK teritorijoje, autoriaus Mikalojaus Daukšos vardu. Tai buvo ir du pirmieji lietuviški vadovėliai studentams. M. Daukšos parengtoje „Postilėje“ (1599 m.) paskelbta jo prakalba – savotiškas patriotinis manifestas: „Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos? Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemės sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos“.

AlumnatasKeisti

Universiteto g. Nr. 4. – alumnatas (Vilniaus dvasinė seminarija), įsteigė 1582 m. Grigalius XIII. Šiuo metu – tai vienas gražiausių Vilniaus kiemų. Alumnatas uždarytas 1798 m. vėliau priklausė universitetui ir privatiems asmenims. 1984 m. restauruotas. Po arkomis įrengta kavinaitė.

Universiteto kiemuose yra saugomų gamtos paveldo objektų:[1]

LiteratūraKeisti

  • „Vilniaus universiteto rūmai“, Vilnius, Vaga 1979 m.

ŠaltiniaiKeisti