Rimtautas Gibavičius
Rimtautas Vincentas Gibavičius (1935 m. rugsėjo 22 d. Kaunas – 1993 m. gruodžio 16 d. Vilnius, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos grafikas, scenografas.
Biografija redaguoti
1960 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1962–1993 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas. Nuo 1991 m. profesorius.
Mokiniai Romualdas Čarna, Danguolė Dauknytė ir kiti.
Šeima redaguoti
Tėvas – Simas Gibavičius (1906–1969 m.), motina – Julijona (1911–2006 m.). Broliai: Algis Juozas Gibavičius (1934-1991 m.), Kęstutis Gibavičius (1940–2008 m.). Sesuo – Aldona Gibavičiūtė (1939–1979 m.).
Sūnus – Simas Gibavičius.
Kūryba redaguoti
Ankstyviesiems grafikos kūriniams būdinga liaudies meno įtaka (medžio raižinių ciklai „Jaunystė“ 1960 m., „Vilnius“, 1964–1988 m.). Nuo septintojo dešimtmečio pabaigos cinkografijos technika sukurti kūriniai pasižymi lakoniška linijine raiška. Sukūrė estampų ciklų („Pilnaties langai“ 1970 m., „Vaikystės prisiminimai“ 1977–1982 m.), plakatų, ekslibrisų, iliustravo knygų (Judita Vaičiūnaitė. Pakartojimai 1971 m., Balys Sruoga. Į mėlynus tolius 1981 m.). Sudarė ir apipavidalino seriją albumų „Lietuvių grafika“ (1962 m., 1964 m., 1966 m., 1968 m., 1971 m.), leidinį „Knyga ir dailininkas“ (su A. Gedminu, 1966 m.). Atliko monumentaliosios tapybos darbų: restoranui „Jūra“ Klaipėdoje 1976 m., Vilniaus universitete (sgrafitai „Devynios mūzos“, 1969 m., „Istoriniai portretai“ 1980–1990 m., abu Filologijos fakultete).
Derino klasikines ir modernias meninės raiškos priemones. Kūrybai būdingas naujas liaudiškų temų ir motyvų traktavimas, romantinė poetinė nuotaika, dekoratyvumas, ritmiška kūrinio elementų kompozicija. Nuo 1960 m. dalyvavo parodose. Individualios parodos: Maskva, Varšuva, abi 1973 m., Belgradas 1974 m., Sarajevas, Dubrovnikas, abi 1975 m., Magdeburgas 1977 m., Talinas 1979 m., Veimaras 1980 m., Vilnius 1986 m., 2003 m. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Vilniaus universiteto grafikos kabinetas, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Puškino dailės muziejus, Tretjakovo galerija (Maskvoje), Ermitažas (Sankt Peterburge).[1]
Scenografija redaguoti
- E.Labišas. Šiaudinė skrybėlaitė, komedija, Panevėžio dramos teatras, režisierius J.Miltinis, kostiumų dailininkė D.Jurginienė 1975 m.
- V.Petkevičius. Penktas vežimo ratas, drama, Panevėžio dramos teatras, 1976 m.
- Eduardas Balsys. Eglė žalčių karalienė, baletas, Lietuvos operos ir baleto teatras, 1976 m.
- W.Šekspyras. Audra, drama, Panevėžio dramos teatras, 1978 m.
- Volfgangas Amadėjus Mocartas. Don Žuanas, opera, Kauno muzikinis teatras, režisierius G.Žilys, dirigentas S.Sondeckis 1980 m.
- Džakomas Pučinis. Bohema, opera, Lietuvos operos ir baleto teatras, 1983 m.
Įvertinimas redaguoti
- 1968 m. – LTSR valstybinė premija
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Rimtautas Gibavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 627 psl.