Atverti pagrindinį meniu

Vilniaus siaurasis geležinkelis – siaurasis geležinkelis, tarpukariu įrengtas Vilniuje gynybiniais tikslais. Laikui bėgant geležinkelio tinklas traukėsi, kol 1980 m. buvo pilnai išardytas.

IstorijaKeisti

Vilnių okupavusi Lenkija 1923 m. pradėjo įtvirtintos teritorijos „Vilnius“ (lenk. Oboz warowny „Wilno“) įrengimą. Ratu aplink miestą išdėstyti požeminiai ir antžeminiai amunicijos sandėliai, susisiekimui tarp kurių nutiestas 600 mm vėžės[1] siaurasis geležinkelis, ties Burbiškėmis atsišakojęs nuo Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio. Pagrindinė geležinkelio linija driekėsi į šiaurę nuo Burbiškių, kirto Vingio parką, tiltu per Nerį į Žvėryną, sukosi į rytus pro antžeminių bunkerių kompleksą, Šnipiškių bunkerius, toliau tiesėsi į rytus ir antrą sykį kirto Nerį ties dabartiniu Šilo tiltu, už kurio baigėsi ties Antakalnio bunkeriais. Trumpa geležinkelio atšaka tiesėsi ir į pietus nuo plačiojo geležinkelio link Burbiškėse buvusių antžeminių amunicijos sandėlių.[2]

1939 m. Turniškių hidroelektrinės statybos metu įrengta 5 km ilgio atšaka iš Antakalnio. Už tilto per Nerį geležinkelis ėjo dabartine Smėlio gatve, kirto Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritoriją, Žolyno gatvę, tęsėsi lygiagrečiai Antakalnio gatvei ir maždaug ties dabartine Švyturio gatve įsijungė į Antakalnio gatvę. Už dabartinio viešojo transporto žiedo linija ėjo Valakampių gatve link hidroelektrinės. Vietomis galima aptikti likusius grindinio ir geležinkelio pylimo fragmentus.[3]

Be karinių reikmių siaurasis geležinkelis buvo naudojamas kuro tiekimui į Vilniaus elektrinę. 1962 m. elektrinę pradėjus kūrenti dujomis ir mazutu siaurojo geležinkelio poreikis išnyko. Dešiniajame Neries krante buvę bėgiai išardyti, o atkarpa Burbiškės–Vingio parkas buvo perdaryta į vaikų geležinkelį, kurį aptarnavo jaunieji geležinkeliečiai. Po Vingio parko rekonstrukcijos panaikinta ir ši linija.[4]

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Lenkų gynybinis žiedas“. 2014-04-28. Nuoroda tikrinta 2018-10-01. 
  2. Darius Pocevičius (2016). 100 istorinių Vilniaus reliktų, 594-598.
  3. Dumalakas, Arūnas (2016-01-21). „Turniškėse vietoj politikų rezidencijų galėjo telkšoti tvenkinys“. lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2018-10-01. 
  4. Darius Pocevičius (2018). Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990. I dalis, 47-60.