Atverti pagrindinį meniu

Turniškių hidroelektrinė

Turniškių hidroelektrinė
Bendra informacija
Valstybė Lietuva
Būklė nepastatyta
Upė Neris
Statybos pradžia 1938 m.
Instaliuota galia 10,439798 MW
Užtvanka
Slėgio aukštis 13–15 m
Užtvankos ilgis 500 m
Turbinos ir generatoriai

Turniškių hidroelektrinė – nebaigta 1938 m. pradėta statyti Neries hidroelektrinė (HE) Vilniuje, Turniškėse, sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu.

ProjektasKeisti

HE suplanavo tuometinė Vilniaus kraštą valdžiusi lenkų valdžia. Elektrinės statymo priežastys:

  • Elektros energijos poreikis Vilniuje. Iki tol Vilnių aprūpinti elektros energija buvo naudojamas kuras, per metus kainavęs 2 mln. Lt.
  • Neries potvyniai, 1931 m. ir 1936 m. apsėmę Vilniaus senamiestį.[1]

Pagal projektą HE turėjo būti baigta 1941 m. Numatyta sąmata – 15 mln. zlotų. Vandenį planuota pakelti 13-15 m, minimalus planinis galingumas 14000 AG (10,439798 MW). Planuotas užtvankos plotis – 500 m, patvenkus Nerį turėjo susidaryti 563 ha, 27 mln. m³ tvenkinys. Planuota, kad tvenkinys užlies tarpukariu dešiniajame krante buvusį Turniškių kaimą. Numatyti šliuzai garlaiviams ir sieliams.[2]

IstorijaKeisti

HE statybos prasidėjo 1938 m. vasarą. Iki 1939 m. lapkričio išleista 1,5–2 mln. zlotų, pastatyti keturi namai techniniam personalui (gyveno apie 20-30 žmonių), barakai darbininkams (dirbo apie 600 žmonių), valgykla.[2] Statybvietę saugojo vienuolika sargų. Darbininkams bei kroviniams transportuoti iš Vilniaus nuo Antakalnio buvo nutiesta siaurojo geležinkelio atšaka (5 km). Bėgiai laikinu tiltu driekėsi ir į dešinįjį Neries krantą. Taip pat nutiesta kelio atšaka nuo Nemenčinės plento, elektros linija iš Vilniaus. Statybos sustojo prasidėjus karui bei valdžių kaitai. Statybas, planuotas užbaigti 1943 m., pradėjo stabdyti Susisiekimo ministerija, tuo metu kuravusi ir energetiką. Viena iš priežasčių – pernelyg didelė galia, padidėjęs dėmesys Nemuno hidroelektrinės Birštone projektui.[1]

LikimasKeisti

Užtvanką susprogdino Vermachtas. HE transformatorius panaudotas Grigiškių popieriaus fabriko hidrogeneratoriui, akmens atsargos – Vilniaus gatvėms grįsti. Dabar HE statybos vadovams bei inžinieriams statytuose namuose įkurtos Lietuvos Respublikos Prezidento bei Premjero rezidencijos.[1]

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Dumalakas, Arūnas (2016-01-21). „Turniškėse vietoj politikų rezidencijų galėjo telkšoti tvenkinys“. lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2016-03-15. 
  2. 2,0 2,1 Turniškių hidroelektrinė stotis“. Lietuvos aidas (1939-10-31). Pasiektas 2016-03-15.