Darius Pocevičius
| Darius Pocevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1968 m. gegužės 19 d. Kaunas |
| Veikla | rašytojas, vertėjas, ekonomistas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Darius Pocevičius (g. 1968 m. gegužės 19 d.) – Lietuvos rašytojas, publicistas, vertėjas, ekonomistas.
Biografija redaguoti
1985–1990 m. studijavo Vilniaus universitete (įgijo ekonomisto specialybę). 1990–1991 m. dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos Mokslų akademijos Ekonomikos institute. 1991 m. buvo neetatiniu LR Seimo Sveikatos ir socialinių reikalų komisijos patarėju. 1991–1992 m. studijavo rinkodarą Frankfurto prie Maino Gėtės universitete. 1992–1994 m. studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto doktorantūroje.[1]
1993–1997 m. dirbo rinkodaros vadybininku AB „Ogmios centras“. 1997–2000 m. – AB „Ogmios centras“ rinkodaros skyriaus vadovas. Nuo 2000 m. – UAB „Reklamos naujienos“ direktorius. Nuo 2012 m. dirba ir leidykloje „Kitos knygos“.[1]
2008 m. D. Pocevičius buvo vienas iš Laisvojo universiteto (LUNI) steigėjų. Nuo 2011 m. surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. Skaitė paskaitas apie Vilniaus istoriją ir reliktus Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniaus universitete, Laisvajame universitete.[1]
Kūryba redaguoti
Darius Pocevičius aktyviai rašė kultūrinėje spaudoje (leidiniuose „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Metai“) – rašė esė, literatūros kritiką, poeziją, vertimus ir kt. 2004–2007 m. vienas iš „Castor & Pollux“ pseudonimu pasivadinusių autorių, skelbusių kontraversiškai vertinamas knygų apžvalgas savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.[1]
2001–2003 m. buvo vienas iš festivalio „Literatūrinė sostinės žiema“ rengėjų bei organizatorių, poezijos almanachų „Žiemos žodžiai“ sudarytojų. Organizavo įvairias kultūrines akcijas.[1]
Bibliografija redaguoti
- Istorinės studijos
- 100 istorinių Vilniaus reliktų (2016 m.)
- Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990. I dalis (2018 m.)
- Esė, poezija
- Vieną kartą gyveno vienas žmogus (2003 m., esė rinkinys)
- Rašytojų kūjis (2007 m., literatūros kritikos rinktinė)
- Vertimai
- Peter Handke. Pranašystė: pjesė (2006 m., iš vokiečių k.)
- Eduard Limonov. Tai aš, Edička (2006 m., iš rusų k.)
- Ernst Jandl. Dairė ir kešinė: eilėraščių rinktinė (2009 m., iš vokiečių k.)
- Eduard Limonov. Nevykėlio dienoraštis (2010 m., iš rusų k.)
- Aleksandr Brener, Barbara Schurz. Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje (2008 m., iš rusų k.)
- Boris Akunin. Aukso skrynia (2012 m., iš rusų k.)
Įvertinimai redaguoti
- Šv. Kristoforo statulėlė (2019 m.)[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Linas Janulevičius. „Darius Pocevičius“, Vilnijos vartai.
- ↑ Iškilmingai išdalyti Šv. Kristoforo apdovanojimai, vilnius.lt