Portal.svg
Užupis
Vilnius Uzupio Respublica.jpg
Užupio angelas

Užupis
Koordinatės 54°41′0″ š. pl. 25°19′0″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 25.31667°r. ilg. / 54.68333; 25.31667 (Užupis)Koordinatės: 54°41′0″ š. pl. 25°19′0″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 25.31667°r. ilg. / 54.68333; 25.31667 (Užupis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Senamiesčio seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka UžupisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ùžupis
Kilmininkas: Ùžupio
Naudininkas: Ùžupiui
Galininkas: Ùžupį
Įnagininkas: Ùžupiu
Vietininkas: Ùžupyje

Užupis – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio. Užupio dydis yra apie 0,6 km². Tai gana uždara teritorija, kurią iš trijų pusių nuo Senamiesčio skiria upė, iš kitos pusės yra stačios kalvos ir pramoninis rajonas.

IstorijaKeisti

 
Vilnius, Užupis. (Józef Peszka, 1808 m., Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas paveikslas)

Užupis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, minimas XV a. Užupis pradėjo augti ne kaip miesto dalis, o kaip Vilniaus priemiestis, pastačius pirmuosius tiltus per Vilnią.[1] Priemiesčiu Užupis tapo atsidūręs už gynybinės sienos Spaso vartų.[2]

Per Užupį iš Vilniaus miesto vedė kelias į Polocką. Jau XIV a. pabaigoje Užupyje buvo susiformavusios būsimos Malūnų ir Užupio gatvės.[2]

Šiaurinė priemiesčio dalis nuo XVI a. priklausė pravoslavų šv. Dvasios brolijai, todėl čia gyveno šventikai ir cerkvių tarnautojai.[1] Pietinėje Užupio dalyje stovėjo Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia, priklausiusi Augustinams. Pirmoji bažnyčia 1644 m. pastatyta medinė. Ji buvo sudeginta žaibo ir vėl buvo atstatyta medinė. 1788 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą pastatyta klasicistinė mūrinė bažnyčia. 1794 m. sukilimo metu bažnyčia buvo sugriauta. Ji atstatyta 1824 m. Bažnyčios varpinė pastatyta 1881 m. XIX a. bažnyčia buvo Bernardinų bažnyčios filija. Augustinams Užupyje priklausė ir kiti žemės plotai Polocko, Užupio gatvėse. [1][2]

Vienas reikšmingiausių Užupio statinių buvo 1495 m. įsteigtas ir veikęs iki 1864 m. Bernardinų tretininkių vienuolynas Malūnų gatvėje (dab. Malūnų g. 3). Nuo vienuolyno per Vilnią buvo nutiestas dengtas pėsčiųjų tiltas, sudegęs 1749 m. gaisro metu. Vienuolynas uždarytas 1864 m.[1][3]

Malūnų ir Užupio gatvių sankirtoje XVII a. pirmoje pusėje stovėjo nedidelė šv. Petro cerkvė, kuri sudegė 1610 m.[1][2] Vietoj cerkvės XVII a. buvo pastatyta Išganytojo koplytėlė. Čia stovėjo ir šulinys, iš kurio žmonės semdavosi vandenį. Išganytojo koplytėlė nugriauta XX a. 6-ame dešimtmetyje. Jos vietoje iškilęs Užupio angelas.[2][3]

Užupio, Polocko, Paupio ir Bernardinų gatvių sankirtoje stovėjo akmeninis stulpas, kurio nišoje buvo Išganytojo figūra.[4]

Užupį su miestu jungė trys tiltai. Vienas jų stovėjo prie Bernardinų vartų ir vedė į dabartinę Malūnų gatvę, antras buvo už Išganytojo vartų ir vedė į Užupio gatvę, trečias jungė Paupio ir Paplavų gatves ir stovėjo prie Vaivadų malūno. Pirmieji tiltai buvo statomi mediniai, vėliau iškilo metaliniai. Tiltai buvo nuolat remontuojami. Iki mūsų dienų išlikęs 1880 m. statytas metalinis Bernardinų tiltas, taip pat 1901 m. statytas Užupio tiltas ir 1880 m. pastatytas metalinis Paplaujos tiltas.[1][2]

Užupio gatvėje stovėjo Honestų rūmai (pastatas išlikęs, Užupio g. 5), kurie buvo pastatyti XIX a. klasicizmo stiliumi.[2][3]

Paupio gatvėje buvo žinomi Vaivadų malūnas prie Paplaujos tilto ir Vyskupo malūnas, stovėjęs prie Užupio tilto.[1][2]

Polocko gatvėje netoli Baltojo skersgatvio stovėjo barokiniai vartai su dvigubomis kolonomis (Polocko g. 20). Šiuos vartus yra nutapęs dailininkas Romanas Jakimovičius. [1] Taip pat šioje gatvėje tarpukariu veikė lietuvių šv. Kazimiero Draugijos namai.[3]

1810 m. Užupyje dešiniojo Vilnios kranto šlaite Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu buvo įkurtos Bernardinų kapinės. 1810 m. kapinėse pastatyta klasicizmo stiliaus mūrinė koplytėlė. išėjus pro kapinių vartus stovėjo trys dviaukščiai, už koplyčios – dar trys kolombariumai. Jie pastatyti kartu su mūro siena. Kapinės uždarytos nuo 1967 m.[2][5]

Užupyje gyveno nemažai amatininkų, nuo XIX a. ir smulkiųjų valdininkų. Prie Bernardinų kapinių gyveno audėjai.[4]

DabartisKeisti

 
Vaizdas į Užupį, einant nuo Adomo Mickevičiaus skvero
 
Užupio undinėlė

Susisiekimas Užupyje transportu su senamiesčiu galimas per tris Užupio, Bernardinų ir Paplaujos tiltus bei pėsčiųjų „Fluxus“ tiltą.

Užupyje nuo XX a. pradžios išlaikytas mūrinių ir medinių gyvenamųjų namų, kiemų autentiškas įvaizdis. Senųjų Užupio medinių namų yra išlikusių Baltajame skersgatvyje. Tačiau šiame rajone leidžiamos statybos, todėl tarp senojo architektūrinio paveldo skverbiasi nauji pastatai.[6][7]

Užupio centrinė ašis – Malūnų, Paupio ir Užupio gatvių sankirtoje stovinti, 2002 m. atidengta skulptoriaus Romo Vilčiausko ir architekto Algirdo Umbraso sukurta bronzinė angelo skulptūra, tapusi Užupio simboliu ir populiaria susitikimų vieta. Užupio angelu siekta įamžinti Zenoną Šteinį, menininką ir aktyvų bendruomenės narį, daug prisidėjusį prie kvartalo gerovės.[8]

Nuo Užupio angelo į viršų kylanti Užupio gatvė išsišakoja: į dešinę tolyn driekiasi vieno kilometro ilgio Polocko gatvė, kairiau – Krivių gatvė. Polocko ir Krivių gatves jungia Baltasis skersgatvis. Iš Polocko gatvės atsišakoja 16 namų turinti Žvirgždyno gatvė, kuri atsiremia į Bernardinų kapinių vartus ir užsibaigia į kalną kylančiu akligatviu. Žvirgždyno gatvė grįsta akmeniniu grindiniu. Iš Krivių gatvės yra išėjimas į Filaretų gatvę. Iš Filaretų gatvės atsišakoja nedidelė Varpų gatvelė. Tiek Krivių, tiek Filaretų gatvės atsiremia į Olandų gatvę, kurios tam tikra atkarpa taip pat priklauso Užupiui. Iš Polocko gatvės atsišakoja Kreivasis skersgatvis.[9]

 
Medinis namas Polocko gatvės pabaigoje (Polocko g. 52) ypatingos architektūrinės vertės 1876 m. pastatytas medinis pastatas, puoštas medine, menine drožyba. Šiame name lankėsi tapytojas Ferdinandas Ruščicas ir fotografas Janas Bulhakas.[10]
 
Žvirgždyno gatvė, grįsta akmeniniu grindiniu

Leidžiantis atgal link Užupio angelo, į dešinę, iki Vilnios upės akmenine danga grįsta Malūnų gatvė, kurioje išsidėstęs 2010 m. birželio mėnesį atidarytas Tibeto skveras.[11] Nuo Malūnų gatvės patenkama ant 1880 m. pastatyto Bernardinų tilto.

Į dešinę nuo Užupio angelo yra Paupio gatvė, kurią kerta Vilnia su virš jos 1882 m. pastatytu metaliniu Paplaujos tiltu. Paupio gatvė kartu su Aukštaičių, Krivulės, Zarasų ir Kranto gatvėmis sudaro Paupio mikrorajoną, kuris taip pat priskiriamas Užupiui. Už Aukštaičių gatvės išsidėstęs Kūdrų parkas.[12][13]

Paupio gatvėje yra Užupio pėsčiųjų Monmartro tiltas, kuris jungia Aukštaičių gatvę ir Paupio gatvės krantinę. Užupio tiltu vyksta judėjimas iš Maironio gatvės į Užupio gatvę. Užupio tiltai nusagstyti jaunavedžių sukabintomis įvairaus dydžio „meilės” spynomis. Nuo Užupio tilto nusileidus, Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje yra Užupio simbolis – skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurta bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. 2004 m. potvynio metu skulptūrą buvo apsėmęs Vilnios vanduo.[14][15]

1998 m. balandžio 1-ąją užupiečiai pasiskelbė „Nepriklausoma Užupio Respublika”. Užupio respublikos prezidentu paskelbtas režisierius Romas Lileikis. Užupio respublika turi ne tik savo prezidentą, bet ir konstituciją, himną, piniginius vienetus, švenčių kalendorių. Lenta, jog čia įsikūrusi Užupio respublika, iškabinta prie pat tilto į Užupį. Užupio respublika savo įkūrimo datą pažymi Neprigulmybės (nepriklausomybės) diena, kuri švenčiama kiekvienų metų balandžio 1-ąją. Šią dieną Užupyje organizuojama užupiečių ir menininkų eisena, kurios priekyje žygiuoja Užupio respublikos prezidentas, nešami Užupio simboliai. Tiltai per Vilnią pavirsta muitinėmis. Iš senovinės vandens kolonėlės, stovinčios priešais Užupio angelą, ima bėgti alus. [16]

Užupio konstituciją sukūrė užupiečiai Romas Lileikis ir Tomas Čepaitis. Metalinėje plokštėje įamžintas manifestas išverstas į daugiau kaip 50 kalbų. Konstitucijos tekstai užsienio kalbomis iškabinti ant Paupio gatvės sienos. Tekstas turi 41 punktą. Vienas iš Užupio konstitucijos punktų skelbia, jog: „Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus“. Dešiniau konstitucijos pavaizduota Užupio respublikos vėliava – kiauras delnas. Konstitucijų tekstai lazeriu išgraviruoti Vito Mačiulio, rėmėjų vardai nurodyti konstitucijos vidinėje pusėje, juos galima pamatyti pridėjus veidrodėlį. Lenta su Užupio respublikos konstitucijos tekstu lotynų kalba palaiminta Popiežiaus.[17][18][19][20] [21]

 
Užupio konstitucija ir iškabintos lentos su jos teksto vertimais į daugiau nei 50 pasaulio kalbų Paupio gatvėje, Užupyje, Vilniuje

Užupis nuo seno vadinamas menininkų rajonu ir lyginamas su Monmartru Paryžiuje bei Kristianijos rajonu Kopenhagoje. Paryžiaus Monmartro atstovai lankėsi Užupyje. Užmegztą bendradarbiavimą tarp Monmartro ir Užupio simbolizuoja pakabinta lenta.[22]

Tarp dviejų Užupio ir Bernardinų tiltų, iš karto prie pat Vilnios upės įsikūręs Užupio meno inkubatorius „Galera”. 1996 m. name prie Vilnios grupė Vilniaus dailės akademijos studentų įkūrė meno bendruomenę. 2002 m. buvo sudaryta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe ir įkurtas Užupio meno inkubatorius (UMI). Meno inkubatoriaus pastatas, kiemas ir aplink esanti teritorija kaskart keičia instaliacijas, skulptūras. Šią erdvę puošia nemažai Užupio menininko Mariaus Abramavičiaus kurtų akmeninių skulptūrų ir kt. instaliacijų. Meno inkubatoriaus pastate organizuojamos dailininkų parodos. Šis centras teikia kultūros, švietimo ir meno žmones, turinčius idėjų, savitų projektų.[23]

Šalia Meno inkubatoriaus yra Tibeto skveras su Rimanto Sakalausko sukurta mozaikine kompozicija „Mandala“, kurią 2013 m. rugsėjo 12 d. atidengė Tibeto Dalai Lama XIV.[24]

 
Panorama nuo Užupio meno inkubatoriaus į Vilnios upę ir kitą krantą

Nuo Tibeto skvero pro Malūnų gatvės namo arką patenkama prie 1981 m. pastatyto Vilniaus dailės akademijos pastato, kuriame įsikūrusios tekstilės, skulptūros, architektūros, interjero dizaino katedros, studentų meno dirbtuvės.[25] Nuo naujojo Vilniaus dailės akademijos pastato vieninteliu dengtu „Fluxus“ pėsčiųjų tiltu Lietuvoje galima patekti į Sereikiškių parką. Tiltas skirtas „Fluxus“ meno judėjimo pradininkui Jurgiui Mačiūnui. Vilniaus dailės akademijos naujuosius rūmus ir Užupio gatvę jungia Užupio garbės piliečio Jono Meko skersvėjis. [26]

Užupyje įkurtas ir Jono Meko vizualiųjų menų centras, propaguojantis šiuolaikinio meno judėjimą „Fluxus”. Šiame centre yra saugomi Jono Meko ir Jurgio Mačiūno darbai, taip pat kitų šiuolaikinių menininkų eksperimentiniai darbai. Centre rengiami edukaciniai projektai. [27]

Užupyje tebestovi klasicistinio stiliaus Honestų rūmai, taip pat mažiausia Vilniuje 1824 m. pastatyta šv. Baltramiejaus bažnyčia ant statų šlaitą turinčios kalvos. Bažnyčia priklauso Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei, mišios laikomos baltarusių ir lenkų kalbomis.[28]

Užupio Žvirgždyno gatvėje įsikūrusios 1810 metais atidarytos ir šiuo metu nebeveikiančios Bernardinų kapinės, svarbus istorinis – kultūrinis objektas.[29]

Užupyje veikia „Kalvystės galerija – muziejus“, Vilniaus puodžių cechas, eksponuojantis nuolatinę parodą, ekologiškas Tymo turgus. [30]

Šalia Altanos kalno įsikūrusi Vilniaus Užupio gimnazija (Krivių g. 10), vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.[31]

Užupis pasižymi daugybe įdomių instaliacijų, kūrybiniais projektais, seminarais, išsiskiriančiomis šventėmis.

Viena gražiausių Užupio švenčių – bendruomenės Baltų staltiesių diena, švenčiama antrąją Velykų dieną. Stalai prie Vilnios dengiami baltomis staltiesėmis, žmonės susirenka su vaišėmis.[32]

Užupis meneKeisti

1997 m. Jurgis Kunčinas išleido romaną „Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“, kuriame pavaizdavo tuomet dar apleistą Vilniaus rajoną.

1976 m. Lietuvos kino studijoje pagal švedų vaikų rašytojos Aistridos Lindgren knygą „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ sukurtas filmas vaikams „Seklio Kalio nuotykiai” buvo filmuojamas Užupyje.

SportasKeisti

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Morta Baužienė. Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos. Vilnius: Savastis. 2015. ISBN 978-9986-420-98-9.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
  4. 4,0 4,1 Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
  5. Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810–2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.
  6. Išbandykite: pristatomas naujas gidas po Užupio Respubliką [1]
  7. Užupis – nepriklausoma respublika Vilniuje. Vilniaus turizmo informacijos centras. [2]
  8. Rūta Grigolytė. Simbolis: Užupio angelas iškilo iš mažų kopijų, skelbta „Kauno diena”. [3]
  9. Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11]
  10. Viktorija Kardokaitė. Užupio medinės architektūros simbolis atgims, jei bus gauta europinė parama, skelbta „15 min.lt", 2019.[[12]]
  11. Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [13]
  12. Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [14] [15] [16] [17] [18]
  13. Kūdrų parkas Užupyje. Interneto svetainė: lankytinos vietos Vilniuje. [19]
  14. Užupio undinėlės skulptūra. Vilniaus turizmo informacijos centras. [20]
  15. Užupis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [21]
  16. Regina Lakačauskaitė. Užupis – Respublika respublikoje. Skelbta „Delfi.lt”, 2008. [22]
  17. Dalia Gudavičiūtė. Užupio pokštą pagavo ir Vatikanas. Skelbta „Lietuvos rytas.lt”, 2018. [23]
  18. Andrejus Žukovskis. T. Čepaitis: Užupio konstitucija gimė labai greitai ir natūraliai. Skelbta „Klaipėda.diena.lt”, 2012.[24]
  19. Nuo šiol Užupio Respublikos konstituciją galima skaityti ir azerbaidžaniečių kalba. Skelbta „Alkas.lt”, 2008.[25]
  20. Donatas Andrijauskas. Užupio Konstituciją bus galima skaityti lotyniškai. Skelbta „Madeinvilnius.lt” [26]
  21. Atidengiama Užupio Respublikos Konstitucija graikų kalba. Skelbta „15min.lt”. [27]
  22. Regina Lakačauskaitė. Užupis – Respublika respublikoje. Skelbta „Delfi.lt”, 2008. [28]
  23. Užupio meno inkubatoriaus interneto svetainė. [29]
  24. Vilniuje atidarytas Tibeto skveras. Skelbta „Bernardinai.lt”, 2010.Vilniuje atidarytas Tibeto skveras
  25. Vilniaus dailės akademijos naujieji rūmai. OpenhouseVilnius.lt skelbiama informacija. [30]
  26. Apie Jono Meko skersvėjį skelbiama informacija Vilnius.go.lt, 2007. [31]
  27. Jono Meko vizualiųjų menų centro interneto svetainė. [32]
  28. Aida Valinskienė. Užupio respublika – turtinga, bet piniguos čia nesimaudoma. Skelbta ,,Kauno diena”, 2019. [33]
  29. Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810–2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.
  30. Vilniaus turizmo informacijos centro pateikta informacija. [34] [35] [36]
  31. Vilniaus Užupio gimnazijos interneto svetainė [37]
  32. Balandžio 1-ąją – Užupio Respublikos Neprigulmybės Baltųjų staltiesių diena. [38]