Vilkaviškio herbas


Vilkaviškio herbasmėlyname herbinio skydo lauke raudona heraldinė dviguba lelija.

IstorijaKeisti

Vilkaviškio miestui herbas buvo suteiktas 1697 m. rugsėjo 19 d. Herbo simbolį nulėmė ta aplinkybė, kad Vilkaviškiui tapti miestu padėjo didikų Pacų giminė. Šios giminės herbe nuo seno vaizduojama dviguba sidabrinė lelija raudoname lauke. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždininko St. Paco ir jo sūnaus kanclerio Kristupo Zigmanto Paco garbei ir teisėms į miestą pažymėti Vilkaviškio herbas panašus į Pacų herbą. Ši parinkta simbolika tik patvirtina, kad jo savivaldos teisių ir heraldikos iniciatoriai buvo Lietuvos didikai Pacai. Lelija heraldikoje yra gėrio, vilties, dorovingumo ženklas. Balta spalva simbolizuoja skaistumą, mėlyna – didingumą ir grožį. Herbo skydo forma, smailėjanti į apačią, pabrėžia jo kilmę iš Prancūzijos.

1791 m. gruodžio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas pakartotinai patvirtino miesto teises ir dovanojo miestui senąjį herbą. Privilegijos originalas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje. Miesto herbo simbolika pasiskolinta iš Pacų heraldikos, mat Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas buvo Vilkaviškio seniūnu. Pacų herbe lelija buvo sidabrinė raudoname fone, todėl, kad kiek skirtųsi nuo pastarojo, miesto herbe buvo pakeistos spalvos.

1792 m. panaikinus savivaldą miesto herbas neteko galios.

Nepriklausomos Lietuvos laikais herbą išpopuliarino T. Daugirdo ir B. Šaliamoro išleisti atvirukai, kuriuose heraldinė lelija buvo pakeista į paprastą darželio leliją.

Istorinis herbas buvo atgaivintas 1969 m., bet jau sekančiais metais tuometinės valdžios uždraustas. Iš naujo atgaivintas Vilkaviškio herbas buvo patvirtintas Lietuvos Prezidento 1996 m. sausio 23 d. Dailininkė L. Ramonienė.