Atverti pagrindinį meniu

IšvaizdaKeisti

Šeimai priklauso maži ir vidutinio dydžio paukščiai. Uodega trumpoka, sparnai platūs. Neryškių rusvų spalvų. Užpakalinio piršto nagas ilgas, beveik tiesus. Patinas ir patelė dažniausiai panašios spalvos. Bėgioja greitais žingsneliais.

BiologijaKeisti

Gyvena sausose vietose.

BalsasKeisti

LizdasKeisti

Lizdą suka ant žemės tarp žolių kuokštelių, ant žemų krūmų. Dėtyje 2-6 margi kiaušiniai. Peri 11-16 dienų.

MitybaKeisti

Maitinasi sėklomis ir vabzdžiais.

PaplitimasKeisti

Paplitę Europoje, Azijoje, Rytų Australijoje, Šiaurės Amerikoje.

Lietuvoje aptinkamos 6 genčių, 7 vieversinių šeimos rūšys:

  1. Dirvinis vieversys (Alauda arvensis); Labai dažni, peri.
  2. Trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla); Užklysta retai, neperi.
  3. Pilkasis vieversys (Calandrella rufescens); Užklysta retai, neperi.
  4. Raguotasis vieversys (Eremophila alpestris); Retkarčiais stebimas traukimo metu, neperi.
  5. Kuoduotasis vieversys (Galerida cristata). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją.
  6. Lygutė (Lullula arborea); Neperdažna, populiacija mažėja. Peri.
  7. Paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra); Lietuvoje pirmą kartą stebėtas žiemos metų netoli Panevėžio - 2015 m. sausio mėn.[1] Neperi.

GentysKeisti

LiteratūraKeisti

  • Lietuvos fauna. Paukščiai. V., 1991, T.2, p. 51. ISBN 5-420-00398-8.
  • Logminas V. Lietuvos paukščiai. V., 1979, p. 121.

ŠaltiniaiKeisti