Velniakampio dvaro koplyčia
54°47′29″š. pl. 24°58′29″r. ilg. / 54.7914°š. pl. 24.9748°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Vilniaus rajonas |
| Gyvenvietė | Elniakampis |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XIX a. pab. |
Velniakampio dvaro koplyčia (arba Trautfeterių koplyčia–mauzoliejus) – paskutinių Velniakampio dvarininkų Trautfeterių giminės koplyčios liekanos Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, 2,5 km į pietus nuo kelio 171 Bukiškis–Sudervė–Dūkštos , 5 km į pietus nuo Dūkštų, pakeliui link Elniakampio ežero (0,6 km į šiaurę nuo ežero). Akmens mūro statinio liekanos stūkso miške, 100 m į rytus nuo kelio, 0,4 km į šiaurės rytus nuo Elniakampio kaimo sodybų.
Buvusi Trautfeterių koplyčia yra Neries regioninio parko turistinio maršruto „Aplink Velniakampio ežerą“ objektas.[1] Šalia pastatyta informacinė lenta.
Istorija redaguoti
XIX a. pabaigoje laidojimo koplyčią pastatė Rusijos caro tarnautojas Hugo fon Trautfeteris,[2] gavęs šalia buvusį Elniakampio dvarą už nuopelnus slopinant 1863 m. sukilimą. Jis dirbo Vilniaus apygardos švietimo inspektoriumi, skatino krašto rusifikaciją. Trautfeterio valdymo metais ant šio, Kirkos vadinamu, kalno buvo pastatyta mūrinė giminės koplyčia. Jos rūsyje vėliau buvo palaidotas pats Hugo fon Trautfeteris ir jo sūnus, žinomas Rusijos imperijos mokslininkas Rudolfas fon Trautfeteris.
Pasakojama, kad Antrojo pasaulinio karo metu Trautfeterių palikuonė su sūnumi išvyko gyventi į Vokietiją. Vokiečių kariniu lėktuvu ten pat buvo išskraidinti geležiniai karstai su mirusių ponų palaikais.
Pokario laikais Velniakampio dvaras sunyko. Dabar jį primena išlikusi klevų alėja. Koplyčios griuvėsius paslėpė buvusio dvaro laukuose pasodintas miškas. 2011 m. buvusios koplyčios aplinkoje buvo išvalyti krūmokšniai, objektas pritaikytas lankymui.[3]
