Elniakampis
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Elniakampis
Elniakampis
54°47′28″š. pl. 24°58′01″r. ilg. / 54.791°š. pl. 24.967°r. ilg. / 54.791; 24.967 (Elniakampis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Sudervės seniūnija
Gyventojų (2011) 6
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: El̃niakampis
Kilmininkas: El̃niakampio

Elniakampis (arba Velniakampis, Velniakumpis) – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės vakaruose. Šiaurėje teka Neris, pro kaimą jos intakai – Elna ir Vaigolė, telkšo Elniakampio ežeras. Miške stūkso Velniakampio dvaro koplyčia. Kaimas supamas Dūkštų-Šilėnų miškų, patenka į Neries regioninį parką.

Etimologija redaguoti

Kaimo pavadinimas kilo nuo didelės Neries kilpos, buvusios rimtu išbandymu sielininkams bei upeiviams. XVI a. šaltiniuose vietovė minima kaip велекумпю, Wielekąpskie, Ельнокумпя, t. p. Ельнокомпя (XVII a.), Elnokumpie (XVIII a.), Ельнокумпъ (XIX a. vid.). Pasak vietos gyventojų pasakojimų, Elniakampio kilpos skardis laikytas Velnio kalnu, Peklyne (góra Peklina). Iškeltas spėjimas, kad vietovardis išsivystė iš „Velios (Vilijos) kampas“. Kilpoje esti keletas akmenų: Patrankos (Harmaty), Aliejaus pirklys (Olejnik), Balnas (Siodla), Purvė (Purwa), Žurdakas (Żurdak).

Istorija redaguoti

Kaimas įsikūrė prie Maišiagalos–Trakų kelio. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia Elniakampio palivarką įsigijo mainais iš Vilniaus vaivados Alberto Goštauto. Nuo XIX a. pr. šis palivarkas su miškuose išsibarsčiusiais kaimais priklausė Vilniaus universitetui, bet buvo nuomojamas. Antanas Plevinskis čia įkūrė spirito varyklą, prie Neries – audinių skalbyklą (balinimo fabriką). Audeklai balinimui gabenti iš Vilniaus, Kauno, Minsko, Rygos, Gardino. Išlikę balyklos (uždaryta 1868 m.) griuvėsiai.[2]

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m.[3] 1931 m.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
30 71 41 12 9 3 9 6


Šiame kaime mirė Jeronimas Stroinovskis (1752–1815), teisininkas, Vilniaus vyskupas 1814–1815 m., VU rektorius.

Šaltiniai redaguoti

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis, 2013.
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Informacija apie seniūniją