Vegeriai
Šis straipsnis apie kaimą Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje. Apie kaimą Papilės seniūnijoje skaitykite straipsnyje Vegeriai (Papilė).
| Vegeriai | ||
|---|---|---|
  Vegeriai |
||
| 56°23′53″š. pl. 22°56′49″r. ilg. / 56.398°š. pl. 22.947°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Akmenės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija | |
| Gyventojų | 44 | |
Vegeriai – kaimas Akmenės rajono savivaldybės šiaurėje, 12 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Akmenės, šalia sienos su Latvija, prie kelio 1001 Naujoji Akmenė–Vegeriai–Vytiniai . Šv. Jurgio parapija (nuo 2003 m. neturi patalpų pamaldoms). Yra biblioteka (nuo 1937 m.). Netoliese yra Latvijos siena. Klinties telkinys. Į pietryčius, link Vėlaičių, Gėpaičių miške stūkso Luokavos kalnas (piliakalnis).
Istorija
redaguotiArcheologų teigimu, dabartinės Vėgerių apylinkės VI–XIII a. buvo apgyvendintos žiemgalių. Anksčiausias Vegerių paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1588 m. vasario 1 d. dokumentas, įrašas surašytas Lietuvos Metrikoje. Iš kurio sužinome, kad iki 1588 m. Vegerių kaimas priklausė, tuomet jau mirusiam, Echertui Krausui (rus k. – Еклярт Крауз, lenk. k. Gliart Kraus), Latvijos vokiečiui. XVI a. teismų dokumentai mini valstybinį Vegerių kaimą, 1602 m. gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. 1738 m. buvo 15 kiemų, 1745 m. jau minimas kaip miestelis, 1766 m. pastatyta bažnyčia. Būdamas prie Kauno ir Kuršo gubernijų ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška pradžios mokykla, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1905 m. aktyviai reiškėsi prieš Rusijos valdžią nusistačiusios jėgos, buvo niokojamos degtinę pardavinėjusios valdiškos krautuvės. 1918 m. pab. buvo trumpam įkurtas nieko nespėjęs nuveikti „revoliucinis komitetas“. 1919–1947 m. Vegeriai buvo nuošalaus ir mažiausio Mažeikių apskrities valsčiaus centras, be bažnyčios, veikė rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir žydų maldos namai. 1923 gyventojų surašymo metu užfiksuoti 3 Vegerių kaimai, miestelis ir bažnytkaimis, visuose buvo 149 ūkiai su 784 gyv. Aktyviai veikė Vilniui vaduoti sąjunga, šauliai ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
II pasaulinio karo pradžioje buvo nužudyta apie 30 sovietinės okupacinės valdžios pareigūnų ir rėmėjų, žydai išvaryti ir nužudyti Mažeikiuose. 1944 m., hitlerinės kariuomenės ir raudonosios armijos fronto linijai 2 mėnesiams nusistovėjus ties Vegeriais, miestelis kautynių ugnies beveik visai sunaikintas. 1944 m. liepos 17 d. kautynėse su vokiečių tankais pasižymėjo sovietiniai artileristai, žuvusiam jų vadui G. Pečkovskiui už tai 1945 m. buvo suteiktas TSRS didvyrio vardas, žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Sovietinė okupacinė valdžia 1941 m. ir pokario metais ištrėmė 16 asmenų, tremtyje mirė J. Daktaraitytė, A. Daugėla, V. Šešnickas.
Po karo valsčius atkurtas, jo centras 1947 m. perkeltas į Klykolius, o Vegerių kaimo apylinkėse įkurti J. Janonio ir „Paryžiaus komunos“ kolūkiai, 1950 m. sujungti į Vegerių kolūkį, kuris savo ruožtu 1954 m. prijungtas prie Vėlaičių kolūkio, 1958 m. vėl atkurtas, o 1966 m. vėl sujungtas su buv. Vėlaičių kolūkiu. Nuo 1975 m. buvo pagalbinė I. Černiachovskio kolūkio gyvenvietė. 1950–1963 m. buvo apylinkės centras. Veikė vaistinė (1910–1978 m.), pradinė mokykla (1910–1979 m.), nuo 1937 m. yra biblioteka.
1990 m. buvo atkurtas iki II pasaulinio karo veikęs pasienio kontrolės postas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| ~1600 m. | Mažųjų Dirvėnų valsčius | ? |
| XIX a. | ? | Šiaulių apskritis |
| 1920–1947 m. | Vegerių valsčiaus centras | Mažeikių apskritis |
| 1950–1959 m. | Vegerių apylinkės centras | Žagarės rajonas |
| 1959–1962 m. | Akmenės rajonas | |
| 1962–1963 m. | Mažeikių rajonas | |
| 1963–1965 m. | Vegerių apylinkė | |
| 1965–1977 m. | Akmenės rajonas | |
| 1977–1995 m. | Naujosios Akmenės apylinkė | |
| 1995– | Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija | Akmenės rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | ||||||||||
| 1833 m. | 1886 m. | 1897 m.sur. | 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1983 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 208 | 355 | 617 | 547 | 472 | 261 | 179 | 168 | 126 | ||
| 1987 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2016 m. | 2021 m.sur.[12] | - | - | - | ||
| 112 | 90 | 86 | 63 | 48 | 44 | - | - | - | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- V. Vasiljevas (g. 1935 m.), geologas,
- V. Ribakovas (g. 1934 m.), filosofas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vegeriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 700 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vegeriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 121 psl.
- ↑ Vegeriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 472
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Vegeriai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 418 psl.
- Istorija Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.