Klykoliai
Klykoliai | ||
---|---|---|
56°21′32″š. pl. 22°49′37″r. ilg. / 56.359°š. pl. 22.827°r. ilg. | ||
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė | Akmenės rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija | |
Gyventojų | 95 | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Кликоле[2] |
Klykoliai – kaimas Akmenės rajono savivaldybėje, netoli kelio Akmenė–Vytiniai, 8 km į šiaurės vakarus nuo Naujosios Akmenės, prie pat sienos su Latvija.
Stovi Klykolių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (yra XVIII a. – XIX a. dailės paminklų). Yra biblioteka (nuo 1999 m.), kaimo istorijos ir buities muziejus (nuo 2001 m.). Veikia augalininkystės bendrovė „Klykoliai“. Susibūrė Klykolių kaimo bendruomenė „Klykolių sodžius“.
Geografija
redaguotiKlykoliai įsikūrę tarp Vadaksties ir jos intako Vėžupio. Yra Klykolių tvenkinys. Klykolių vardu pavadintos karbono sistemos apatinio skyriaus svita ir serija; jų sluoksniai surasti kaimo apylinkėse.
Klykoliai išsidėstę rajoninių kelių 1005 Suginčiai–Klykoliai–Agluonai ir 1015 Akmenė–Pakempiniai–Klykoliai-Priedula sankryžoje. Kelias 1015 Klykuoliuose kirtęs pasienį, susikerta su Latvijos keliu V1115 Vadakstė–Vytiniai.
Istorija
redaguotiKlykoliai įsikūrė XVI a. 1757 m. karalius Augustas II suteikė privilegiją kurti miestelį ir rengti savaitinius turgus. 1778 m. dvaro savininkas Ignas Pilsudskis pastatė koplyčią. 1881 m. pastatyta dabartinė medinė Klykolių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. 1928 m. kaimui suteiktos parapijos teisės. XIX a. – XX a. kaimas garsėjo vagimis, kurie vogė lietuvių arklius ir gabeno į Latviją.
Antrojo pasaulinio karo metu Klykoliai nukentėjo, dalis trobesių sudegė. 1949 m. įkurta mokykla, veikė iki 2000 m. 1956–1977 m. apylinkės centras, 1950–1991 m. Kivylių kolūkio pagalbinė gyvenvietė. 1999 m. įkurta biblioteka, 2001 m. kaimo buities muziejus.[3]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1919 m. | Klykolių valsčiaus centras | Mažeikių apskritis |
1922–1947 m. | Akmenės valsčius | |
1947–1950 m | Klykolių valsčiaus centras | |
1950–1962 m. | Klykolių apylinkė (kurį laiką jos centras) | Akmenės rajonas |
1962–1963 m. | Mažeikių rajonas | |
1963–1965 m. | Medemrodės apylinkė | |
1965–1966 m. | Akmenės rajonas | |
1966–1977 m. | Klykolių apylinkės centras | |
1977–1988 m. | Klykolių apylinkė | |
1988–1995 m. | Naujosios Akmenės apylinkė | |
1995– | Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija | Akmenės rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | ||||||||
1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1977 m.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
366 | 640 | 684 | 615 | 230 | 246 | 224 | ||
1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
281 | 170 | 145 | 154 | 129 | 95 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Telesforas Kulakauskas (1907–1977), grafikas.
- Kazimieras Stanislovas Butkus (1923–2014), inžinierius technologas.
Galerija
redaguoti-
Bažnyčios 120 metų paminėjimo paminklas
-
Gandralizdis
-
Bažnyčia
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 629 psl.
- ↑ Klykoliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 266 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Klykoliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 163 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Klykoliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 568 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Klykoliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 341
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Klykoliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 425 psl.
- Klykoliai (sud. Leopoldas Rozga). – Utena: Utenos Indra, 2007. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-676-63-8
- Klykoliai kraštotyrininko Žanio Skudros nuotraukose