Atverti pagrindinį meniu

Koordinatės: 54°39′00″š. pl. 24°57′43″r. ilg. / 54.650040°š. pl. 24.961821°r. ilg. / 54.650040; 24.961821 Varnikų holokausto vieta – holokausto vieta Trakų rajone, Varnikų miške šalia Varnikų. Valstybės saugoma nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė, unikalus kodas – 11288.

VietaKeisti

Holokausto vieta ir aukų kapas yra Varnikų miške, lygioje miško aikštelėje, iš visų pusių supamoje kalvoto miško. Teritorija stačiakampė, 831 m² ploto, aptverta tvorele.[1] Už 100 m į pietus, prie miško kelio, pastatytas tipinis atminimo ženklas su Dovydo žvaigžde ir užrašu lietuvių ir anglų kalbomis: „HOLOKAUSTO AUKŲ KAPAI / HOLOCAUST MASS GRAVES / 100 M“.

PaminklasKeisti

Holokausto aukų kapą žymi medinė skulptūra bei dvi akmeninės memorialinės plokštės su užrašais jidiš ir lietuvių kalbomis: „ČIA BUVO PRALIETAS 1446 ŽYDŲ VAIKŲ, MOTERŲ IR VYRŲ KRAUJAS. JUOS 1941 IX 30 ŽIAURIAI NUŽUDĖ NACISTAI IR JŲ VIETINIAI TALKININKAI. TEBŪNIE ŠVENTAS NEKALTAI ŽUVUSIŲJŲ ATMINIMAS“. Anksčiau stovėjusią ąžuolinę vietinio liaudies meistro Marijano Misevičiaus skulptūrą 2008 m. sudegino vandalai.[2]

IstorijaKeisti

1941 m. rugsėjo pradžioje policija Trakų žydus (apie 400 žmonių) suvarė į už ežero esančiuose vasarnamiuose įrengtą getą. Vėliau valsčių policininkų į getą buvo atvaryti žydai iš Aukštadvario, Onuškio ir Lentvario. Praėjus savaitei nuo geto įsteigimo, Trakų apskrities viršininkas P. Mačinskas perdavė Trakų miesto policijos vadui Kaziui Čaplikui, kad Trakų policininkai turės sušaudyti gete esančius žydus. K. Čapliko teigimu, jis atsisakė vykdyti šią užduotį ir nurodęs jos nevykdyti savo pavaldiniams.

1941 m. rugsėjo 30 d. keleiviniu autobusu į Trakus atvyko 20-30 Vilniaus Ypatingojo būrio policininkų bei vokiečių puskarininkis (kai kurių ypatingojo būrio narių teigimu, tai buvo Martin Weiss). Žydų naikinimas prasidėjo ryte, žydai buvo vedami grupėmis prie duobės ir šaudomi. Šaudė ypatingasis būrys, žudynių vietą buvo apsupę vietiniai policininkai ir baltaraiščiai. Iš viso buvo sušaudyti 1446 žydai: 366 vyrai, 483 moterys ir 597 vaikai (pagal Karl Jäger raportą). Žudynėms pasibaigus, apie pietus, ypatingasis būrys grįžo į Trakus, kur miesto valgykloje buvo vaišinami, po to išvyko į Vilnių.

1941 m. lapkričio 8 d. Trakų apskrities viršininkas davė raštišką nurodymą Trakų miesto burmistrui iki lapkričio 13 d. masines kapavietes aptverti 120 cm tvora, „kad gyvuliai ir žmonės neprieitų ir tų vietų neklampotų, neardytų bei nežalotų” bei užpilti chloro kalkėmis. 1942 m. liepos 8 d. Trakų apskrities gydytojas V. Paškevičius pranešė apie kapaviečių būklę Vilniaus apygardos komisarui apie kapų būklę. Pranešime nurodytos Trakų apskrities masinės kapavietės, esančios Trakų, Semeliškių ir Žiežmarių valsčiuose. 1941 m. bei 1942 m. pavasarį masinės kapavietės užpiltos chloro kalkėmis ir aptvertos.[1][3]

ŠaltiniaiKeisti