Stepė

(Nukreipta iš puslapio Eurazijos stepė)

Stepė (rusų k.: степь; kazachų k.: дала)[1] – sausringa, daugiamečiais žolynais padengta lyguma. Pasitaiko pavienių medžių ir krūmų, sąžalynai aptinkami netoli upių ir ežerų. Stepės laipsniškai pereina į miškastepes arba pusdykumes. Daug stepių sunaikinta, jos paverstos dirbamais laukais, ganyklomis. Vidutinių platumų stepių klimatui būdingos karštos vasaros ir šaltos žiemos bei 250–500 mm kritulių per metus, kurie daugiausia iškrenta vėsiuoju arba šaltuoju laikotarpiu.[2]

Vakarų Kazachstano stepė ankstyvą pavasarį
Eurazijos stepės pažymėtos melsvai

Didelė astrinių, gvazdikinių, pupinių šeimų ir kitų atviroms buveinėms būdingų augalų rūšių įvairovė. Augalija paprastai ne aukštesnė nei 50 cm.[3] Gyvūnija: lūšis, korsakas, vilkas, lokys, Prževalskio arklys, saiga, dzerenas, džeiranas, kulanas, taurusis sakalas, karališkasis erelis, stepinis pelėsakalis ir kt.

Didžiausia pasaulio stepių zona, dažnai vadinama „Didžiąja stepe“, yra vidurio Rusijoje ir gretimose Vidurinės Azijos valstybėse. Pušta plyti Vengrijoje. Ponto stepė driekiasi nuo Ukrainos į rytus link Uralo kalnų ir Kaspijos jūros. Į rytus nuo Kaspijos jūros stepės plyti Turkmėnijoje, Uzbekijoje ir Kazachstane iki Altajaus, Kopetdago ir Tian Šanio kalnų. Šiaurėje, į rytus nuo Uralo, driekiasi miškais apaugusi Vakarų Sibiro lygumos taiga, beveik siekianti Arkties vandenyną.[4]

Pastarosios Eurazijoje laikomos tikrosiomis stepėmis. Jos taip pat plyti Amerikoje, tik vietinių vadinamos prerijomis, pampomis. Paatogrąžių stepės yra Viduržemio jūros regione, Pietų Azijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.[2]

Marija Gimbutienė indoeuropiečių protėvyne laikė pietų Prieuralės stepes, kuriose tarpo Kurganų kultūra, užplūdusi Senąją Europą keletu bangų.[5] XIII a. Čingischanas bei jo paveldėtojai Mongolijos imperiją išplėtė nuo Kinijos iki Vengrijos ir užkariavo beveik visą Eurazijos stepių teritoriją.[3]

IšnašosKeisti

  1. Compare: (2002) “Steppe and Forest-steppe”, The Physical Geography of Northern Eurasia, reprint, Oxford: Oxford University Press. ISBN 9780198233848. “There are many definitions of steppes. For example, Allan (1946) provides fifty-four definitions of this term. Stamp and Clark (1979) define steppes as 'mid-latitude areas dominated by herbaceous vegetation and termed locally steppes, prairies, pampas, high veldts, downland, etc.'”
  2. 2,0 2,1 Stepė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  3. 3,0 3,1 „Steppe“. National Geographic Society. 2011-06-05. Nuoroda tikrinta 2021-03-11. 
  4. „Steppe“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-11. 
  5. Gimbuta, M. The Prehistory of Eastern Europe (1956).