Vadžra
Vadžra (skr. वज्र = IAST: vajra) – vedinėje, hinduistinėje ir budistinėje mitologijoje – dieviškasis ginklas.[1]
Žodis „vadžra“ kildinamas iš ide. *u̯eĝ- šaknies, reiškiančios žvalumą, jėgą.[2] „Rigvedoje“ vadžra – griausmavaldžio dievo Indros ginklas, nors kartais sakoma, kad vadžrą valdo Rudra, Marutai, Manjus. Indra vadinamas vajrín („ginkluotas vadžra, vėzdininkas“), vájrabhṛt („vėzdanešis“), vájrahasta („vėzdarankis“). Sakoma, kad vadžrą nukalęs dailidė-kūrėjas Tvaštaras. Šis ginklas apibūdinamas kaip didis, galingas, švitrus, geležinis, auksinis, akmeninis, tūkstantbriaunis, šimtasmaigis. Indra laiko vadžrą lyg saulę danguje. Dar teigiama, kad vadžra guli paslėpta vandenyno dugne. Tai archetipinis griausmavaldžio dievo ginklas – vėzdas, kalavijas, rykštė, kirvaitis, kūjis – tapatinamas su tamsumą skrodžiančiu žaibo blyksniu.
Vėlesnėje indų mitologijoje vadžra kartais įsivaizduojama skridinio ar kryžiaus pavidalo. „Mahabharatoje“ teigiama, kad vadžra pagaminta iš atsiskyrėlio Dadhičio griaučių.
Budizme vadžra tapatinama su deimantu ir yra kertinis vadžrajanos budizmo simbolis (tibetietiškai vadinamas „dordže“ – tibet. རྡོ་རྗེ། = rdo rje). Budistinė vadžra vaizduojama kaip savotiškas skeptras trišakiais galais. Tai daugelio budų, bodhisatvų ir idamų atributas (paprastai drauge su varpeliu, kurio galas irgi primena vadžrą). Jei varpelis simbolizuoja moterišką pradą, išmintį (pradžnią), pasyvumą, tai vadžra – jėgos, veiklos, vyriškas simbolis, pastanga, vaisingumas. Tai nenyklumo ir tvarumo simbolis.[3]
Vadžra Indros rankose simbolizuoja žemiškąją valdžią, Agnio – dvasinę. Deimantinė vadžros prigimtis reiškia nesunaikinamą dvasios galią, ji neribojama ir nesudrumsčiama. Dviguba vadžra simbolizuoja griaustinį ir žaibą – viena vertus sunaikinimą ir mirtį, kita vertus – apvaisinimą ir atgimimą; tai šventoji ietis, nusmeigianti siaubūną ir galia, suteikianti palikuonių. Vadžros rankena reiškia pasaulio ašį, galai – dangų ir žemę. Keturguba arba sukryžiuota vadžra turi panašią simboliką, kaip ir ratas. Bendrai, vadžra įkūnija perkūnijos simboliką – tai nušvitimas, transcendentinė tikrovė, nesunaikinamo sunaikinimas, aistrų ir blogų polinkių nužudymas.[4]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vadžras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 501 psl.
- ↑ Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969
- ↑ Мифы народов мира. Ваджра , B. H. Топоров, Л. Э. Мялль – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ Жюльен Н. Словарь символов. Иллюстрированный справочник. Пер. с франц. 2-е издание. Челябинск. Урал LTD. 2000 г.