Marutai (skr. मरुतः = IAST: Marutaḥ) – vedinės dievybės, dažniausiai Indros palydovai, tačiau dažnai siejami ir su Rudra. Rigvedoje aprašomi kaip nuožmūs, galingi, gaivališki, niokojantys, staugiantys kaip liūtai, ginkluoti žaibais, plieniniais dantimis, karietose traukiami žirgų. Marutų skaičius vietomis įvardijamas 27, kitur šešiasdešimt, ar trisyk šešiasdešimt. Taip pat laikomi Rudros sūnumis (Rudrais), somos gerėjais.[1]

Marutai siejami su vėju, audromis

Marutų vaizdinys kilęs iš audros vaizdinio, Žoržas Diumezilis juos lygina su panašiais indoeuropietiškais vaizdiniais kaip Laukinė medžioklė (Wilde Jagd) ar einherijai.

Marutų pavadinimas, spėjama, gali reikšti „švytintys, šviesos pliūpsniai“ (plg. sanskr. मरीचि marīci – „tvyksnis“, sen. gr. μαρμαίρω marmairo „žibesys, švysnis“)[2].

Šaltiniai

redaguoti
  1. Maruts.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 135
  2. [1] Archyvuota kopija 2018-10-06 iš Wayback Machine projekto.