Agnis (skr. अग्निः = IAST: Agniḥ – 'ugnis') – senovės indų ugnies dievas, viena aukščiausių dievybių vedose. Žmonių ir dievų tarpininkas. Agnis yra iškviečiamas žynio hotaro, kad perduotų maldą dievams. Agnis yra būtina kiekvieno vedinio ritualo dievybė, aplink ugnį vyksta apeigos, į ją liejama auka (ghrita). Vėliau šie vediniai ritualai perėjo į hinduistines ugnies praktikas: agnihotrą, arti ir kt.

Agnis

Giesme Agniui atidaroma „Rigveda“. Jis prilyginamas aukos liejėjui (hotarui), laikomas aukos dievu, suvežančiu kitus dievus, tamsybių nuskaidrintoju, pasaulio bamba. Jis paslaptingai gimsta vandenyse (kaip Hiranjagarbha, Apam Napatas), jis yra visur – saulėje, ugnyje, augaluose, vandenyse. Jo nuolatiniai vardai – Vaišvanara („visų narsiųjų“), Džatavedasas („gimvydys“), Narašamsa („narsiašlovis“). Agnis tapatinamas su ryžtu, tiesa (satja), sakoma jį esant poetų širdyse.

Vardas Agnis reiškia „ugnis“ ir yra tapatus lietuviškam žodžiui (iš ide. *egnis).[1] Vedų kalboje išreikštas vyriškąja gimine (tačiau ir lietuvių kalboje Zietelos apylinkėse yra žinomas užrašymas vyr. gimine ùgnis).

Vėlyva Agnies ikonografija

Šaltiniai

redaguoti
  1. Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969

Nuorodos

redaguoti