Vikipedija

Urtė Neniškytė

Urtė Neniškytė
Gimė 1983 m. lapkričio 2 d. (40 metų)
Pilietybė lietuvė
Sritis neuromokslai, biochemija
Alma mater Kembridžo universitetas, Vilniaus universitetas

Urtė Neniškytė (g. 1983 m. lapkričio 2 d. Vilniuje) yra Lietuvos neuromokslininkė. Jos moksliniai interesai ir darbai yra susiję su neuronų ir imuninių ląstelių sąveika smegenyse. Ji tyrinėjo Alzheimerio ligos ląstelinius mechanizmus ir yra pirmųjų straipsnių apie fagocitozės proceso vaidmenį ląstelių žūtyje bendraautorė.[1]

Išsilavinimas redaguoti

Neniškytė biochemijos bakalauro laipsnį įgijo Vilniaus universitete, 2006 m. per bakalauro studijų laikotarpį ji stažavosi Europos molekulinės biologijos laboratorijoje (EMBL), Heidelberge, Vokietijoje. Jos bakalauro baigiamasis darbas „Šiluminio šoko baltymo Hsp 47 retrogradinės pernašos tyrimas“ buvo atliktas EMBL Ląstelių biologijos ir biofizikos skyriuje. Neniškytė tęsė savo studijas Vilniaus universitete ir 2008 m. įgijo biochemijos magistro laipsnį.[1] Jos magistro baigiamasis darbas „miRNR  panaudojimas fluorescencine mikroskopija pagrįstai funkcinei analizei“ buvo atliktas BioQuant institute, Heidelbergo universitete, Vokietijoje. Biochemijos mokslų daktaro laipsnį Neniškytė įgijo 2012 m. Šv. Jono koledže, Kemridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje.[2] Jos daktaro disertacijos tema „Amiloidas β ir mikroglijų fagocitozė“. Disertacijos tikslas buvo nustatyti mikroglijos fagocitinės funkcijos vaidmenį prarandant neuronus dėl Alzhaimerio ligos peptido Aβ poveikio. Naudodama ląstelių kultūras iš genetiškai modifikuotų gyvūnų linijų ir farmakologines kultūrų manipuliacijas ji parodė, kad neuronų praradimas, sukeltas subneurotoksinių Aβ koncentracijų, vyko per fagocitozės procesą, kurio metu gyvas neuronas pašalinamas aktyvuotos mikroglijos ląstelės.

Karjera redaguoti

2012 m. Neniškytė ėjo mokslo darbuotojos pareigas Kembdridžo universiteto Biochemijos katedroje. Ji dalyvavo bendrame projekte su profesoriumi Peter St George-Hyslop ir tyrė vėlyvojo Alzhaimerio ligos rizikos genus bei jų vaidmenį reguliuojant mikroglijos aktyvaciją. Vėliau buvo vizituojančia mokslininke Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų insitute.[3]

2012 m. lapkričio mėn. Neniškytė pradėjo dirbti UAB “Expertus Vilnensis” moksline konsultante. Ji prisidėjo prie automatizuotos anatominės patologijos plėtros Lietuvoje.

Nuo 2013 m. iki 2016 m. Neniškytė stažavosi Europos molekulinės biologijos laboratorijoje (Italija) pagal Marie Skłodowska-Curie podoktorantūros programą.[3] Ji tyrinėjo sinapsių genėjimo vaidmenį vystymosi metu, siekdama identifikuoti molekulines žymes, kurios atskiria stiprias ir silpnas sinapses smegenų tinklų brendimo metu.

Šiuo metu Neniškytė yra Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros mokslo darbuotoja.[4] Jos darbo grupė siekia nustatyti molekulinius smegenų tinklų genėjimo mechanizmus, kurių metu smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina nereikalingas jungtis ir taip sudaro sąlygas susiformuoti struktūriškai ir funkciškai brandžiam tinklui.

Nuo 2006 m. yra Lietuvos biochemikų draugijos ir Lietuvos neuromokslų asociacijos narė, o nuo 2017 m.- Lietuvos mokslos tarybos valdybos narė. Ji taip pat yra Biochemical Society (JK) ir Society for Neuroscience (JAV) narė.

Apdovanojimai redaguoti

Dėl savo mokslinių pasiekimų 2017 m. gegužės 26 d. Neniškytė buvo apdovanota L‘Oreal-UNESCO „Mokslo moterims“ stipendija.[5] Ji yra pirmoji Lietuvos mokslininkė gavusi šį apdovanojimą. Neniškytė taip pat yra viena iš 15 laureačių gavusių 2019 m. L‘Oreal- UNESCO „Mokslo moterims“ Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą.[6] Kiti jos svarbūs apdovanojimai:

(2017) IBRO Return Home Fellowship, jos grupės įkūrimui Vilniaus universitete.[5]

(2016) Marie Skłodowska-Curie Individual Fellowship, jos projektui Vilniaus universitete.

(2012) Marie Skłodowska-Curie Intra-European Fellowship, jos projektui Europos molekulinės biologijos laboratorijoje.

Leidiniai redaguoti

  • Weinhard L, di Bartolomei G, Bolasco G, Machado P, Schieber NL, Neniskyte U, Exiga M, Vadisiute A, Raggioli A, Schertel A, Schwab Y, Gross CT. Microglia remodel synapses by presynaptic trogocytosis and spine head filopodia induction. Nat Commun. 2018 Mar 26;9(1):1228
  • Weinhard L, Neniskyte U, Vadisiute A, di Bartolomei G, Aygün N, Riviere L, Zonfrillo F, Dymecki S, Gross C. Sexual dimorphism of microglia and synapses during mouse postnatal development. Dev Neurobiol. 2018 Jun;78(6):618-626
  • Neniskyte U & Gross C. The errant gardener: glia -dependent developmental synaptic pruning and psychiatric disorders. Nat Rev Neurosci. 2017 Nov;18(11):658-670
  • Neniskyte U, Fricker M, Brown GC. Amyloid β induces microglia to phagocytose neurons via activation of protein kinase Cs and NADPH oxidase. Int J Biochem Cell Biol. 2016 Jun 5. pii: S1357-2725(16)30139-X
  • Neniskyte U, Vilalta A, Brown GC. Tumour necrosis factor alpha-induced neuronal loss is mediated by microglial phagocytosis. FEBS Lett. 2014 Aug 25;588(17):2952-6
  • Neher JJ, Neniskyte U, Hornik T, Brown GC. Inhibition of UDP/P2Y6 purinergic signaling prevents phagocytosis of viable neurons by activated microglia in vitro and in vivo. Glia. 2014 Sep;62(9):1463-75
  • Hornik TC, Neniskyte U, Brown GC. Inflammation induces multinucleation of Microglia via PKC inhibition of cytokinesis, generating highly phagocytic multinucleated giant cells. J Neurochem. 2014 Mar;128(5):650-61.
  • Neniskyte U, Brown GC. Analysis of microglial production of reactive oxygen and nitrogen species. Methods Mol Biol. 2013;1041:103-11.
  • Neniskyte U, Brown GC. Lactadherin/MFG-E8 is essential for microglia-mediated neuronal loss and phagoptosis induced by amyloid β. J Neurochem. 2013 Aug;126(3):312-7.
  • Neher JJ, Neniskyte U, Brown GC. Primary phagocytosis of neurons by inflamed microglia: potential roles in neurodegeneration. Front Pharmacol. 2012 Feb 28;3:27.
  • Neniskyte U, Neher JJ, Brown GC. Neuronal death induced by nanomolar amyloid β is mediated by primary phagocytosis of neurons by microglia. J Biol Chem. 2011 Nov 18;286(46):39904-13.
  • Neher JJ, Neniskyte U, Zhao JW, Bal-Price A, Tolkovsky AM, Brown GC. Inhibition of microglial phagocytosis is sufficient to prevent inflammatory neuronal death. J Immunol. 2011 Apr 15;186(8):4973-83.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 https://www.lmt.lt/lt/apie-taryba/valdyba/dr.-urte-neniskyte/2779 Archyvuota kopija 2020-09-25 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ https://newsmavens.com/news/women-to-watch/2349/meet-the-lithuanian-scientist-who-believes-in-universal-education Archyvuota kopija 2019-03-27 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ 3,0 3,1 http://www.lsmuni.lt/lt/naujienos/naujienos/i-universiteta-atkeliauja-paroda-apie-talentingas-mokslininkes.html
  4. ↑ http://www.klevualeja.lt/2017/05/29/stipendija-mokslo-moterims-pirma-karta-gavo-ir-lietuvos-mokslininke/
  5. ↑ 5,0 5,1 https://thecoins.eu/2017/11/12/urte-neniskyte/ Archyvuota kopija 2018-02-27 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ https://en.unesco.org/news/21st-edition-loreal-unesco-international-awards-women-science
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Urtė_Neniškytė&oldid=6949293"