Vikipedija

Alzheimerio liga

Alzheimerio liga (arba Alcheimerio liga, Alchaimerio liga) – neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Tai labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. Šios ligos tikslios priežastys ir mechanizmas nėra žinomi[1][2], įvardijami tik nustatyti reikšmingi rizikos faktoriai. Tiesioginių išgydymo priemonių ar profilaktikos būdų nėra, skiriamas gydymas tik palengvina simptomus, sulėtina ligos progresavimą ar padeda psichologiškai.[3]

Labiausiai trukdantis ligos simptomas yra trumpalaikės atminties praradimas (amnezija) – nedidelis, smulkus užmaršumas, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu, daugiau pasireiškiančiu ligos progresavimu. Vėliau atsirandantis kognityvinių gebėjimų pablogėjimas apima kalbos sritį (afazija), sugebėjimą atlikti tikslius judesius (apraksija), atpažinimą (agnozija). Ši liga nutraukia ryšius tarp priekinės ir galinės smegenų skilčių bei galūnių sistemos. Dėl to pablogėja su ja artimai susijusi protinė veikla, pvz., apsisprendimas ir planavimas.

Tarptautinė Alzheimerio ligos diena – rugsėjo 21-oji.

Istorija redaguoti

 
Aloizo Alzheimerio pacientė Augustė D.

1901 m. vokiečių psichiatras Aloizas Alzheimeris apklausė 51-erių metų pacientę Augustę Deter, kurią atgabeno jos vyras Karlas Deteris, nebeįstengęs ja rūpintis. Gydytojas A. Alzheimeris atlikęs keletą paprastų bandymų, nustatė pacientei amneziją – atminties sutrikimą. Ponia Augustė D. buvo pirma pacientė, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga.

Savo tolimesnį darbą dr. A. Alzheimeris tęsė Vokietijos mieste Miunchene, žymaus Emilio Krėpelino laboratorijoje. E. Krėpelinas buvo pagrindinės knygos apie psichiatriją autorius, giliai įsitikinęs, kad neuropatologija gali būti susijusi su klinikinėmis psichinėmis funkcijomis. 1906 m. balandžio 8 d. Augustė D. mirė. Alzheimeris dirbo su dviem Italijos psichiatrais, kad ištirtų jos anatominius ir neuropatologinius ypatumus. 1906 m. lapkričio 3 d. jis pristatė Augustės D. atvejį trisdešimt septintajai Pietvakarių Vokietijos psichiatrų draugijai, apibūdindamas neurofibrilecijos raizginius ir amiloidų plokšteles kaip ligai būdingus požymius. Šį ir panašius atvejus E. Krėpelinas vėliau aprašė savo „Vadovėlyje studentams ir gydytojams“, pavadindamas Alzheimerio liga. Iki 1910 m. šis pavadinimas buvo pripažintas ir naudotas medicinos specialistų.

Beveik visą XX amžių Alzheimerio liga buvo diagnozuojama 45–65 metų amžiaus asmenims. Jiems buvo būdingi silpnaprotystės simptomai, atsiradę dėl Alzheimerio atrasto histopatologinio proceso. Iš pradžių buvo manoma, kad silpnaprotystė yra senėjimo išdava ir išsivysto dėl su amžiumi susijusio smegenų arterijų „kietėjimo“ proceso.

Apie 1970 m. terminas buvo pradėtas naudoti vienodai paveiktiems visų amžių asmenims, nes simptomai ir smegenų patologija buvo identiški anksčiau aprašytos Alzheimerio ligos aukoms.

Apibūdinimas Alcheimerio rūšies senatvinė silpnaprotystė (ARSS) buvo naudojamas atskiriant tuos, kurių amžius buvo daugiau nei 65 metai, kurie neatitiko į klasikinių ligos amžiaus kriterijų. Galiausiai, terminas Alzheimerio liga buvo formaliai priimtas į psichiatrijos ir neurologijos terminiją. Juo apibūdinami visų amžių pacientų su tais pačiais simptomais ligos eiga ir neuropatologija.

Klinikinis vaizdas redaguoti

Išskiriama keletas ligos etapų:

Pradinė stadija redaguoti

Pradinis ligos etapas paprastai lėtai progresuojantis ir gali trukti nuo kelių mėnesių iki 2–4 metų. Šiam etapui būdingas atsiradęs ir laipsniškai didėjantis atminties sutrikimas (amnezija). Paprastai tą pastebi patys ligoniai. Ligos pradžioje galimi pavydo, įtarumo kliedesiai. Šios formos sutinkamos retai ir tarp visų sergančiųjų Alzhaimerio liga sudaro 18 proc.

Ankstyvoje stadijoje silpnėja atmintis (pacientai pamiršta neseniai vykusius įvykius), atsiranda pasikartojimai (ligoniai linkę kartoti tas pačias istorijas), lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti. Pacientai dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti. Alzhaimerio liga sergantys žmonės yra labiau linkę kreipti dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla, jiems atsiranda depresija, apatija.

Vidutinio išsivystymo stadija redaguoti

 
Pagyvenusio žmogaus smegenų pjūvis: normali stadija (kairėje) ir esant patalogijai, nurodant skirtumus

Ligos išsivystymo etapas prasideda, kai klinikiniame vaizde pasireiškia agnozija, afazija ir apraksija.

Išsivysto sensorinė afazija – ligonis nesupranta bendravimo kalbos ir negali įvardinti daiktų. Kai kuriais atvejais dėl agramatizmo kalba tampa mažai suprantama. Kalbos sutrikimus lydi rašymo ir skaitymo sutrikimai. Ligoniai nepažįsta raidžių, negali jų sudėti į žodžius.

Regimoji agnozija pasireiškia negalėjimu pažinti formų, daiktų, veidų. Erdvinė agnozija neleidžia ligoniams adaptuotis erdvėje, suprasti rodomų paveikslėlių (nes pacientai mato tik atskirus elementus, o ne bendrą vaizdą). Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klaidžioja naktį.

Pacientams silpnėjant, jie pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, dažniau prisimena, kas yra įvykę tolimoje praeityje. Nesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų.

Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški, kinta potraukių sfera, sutrinka miegas. Ligoniai elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami. Palaipsniui pacientų emocinis laukas susilpnėja: žmonės būna arba apatiški, arba agresyvūs. Pacientams gali atsirasti kliedesiai, haliucinacijos.

Progresuojant ligai išsivysto apraksija – negalėjimas atlikti laisvų judesių, anksčiau įgytų sugebėjimų praradimas. Ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebegali savimi pasirūpinti. Žmonės nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jiems sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius. Ligoniai sunkiai vaikšto, patys nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi. Kai kurių simptomų atsiradimas priklauso ir nuo ligonio fizinės sveikatos.

Vėlyvoji stadija redaguoti

Vėlyvoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti. Galutinė stadija charakteringa gilia bendra silpnaprotyste. Iš judesių išlieka primityvūs refleksai – čiulpimo, kramtymo, rijimo.

Galvos smegenų ir nervinių ląstelių pokyčiai sergant Alzheimerio liga redaguoti

Manoma, kad amiloido plokštelių ir neurofibrilių rezginių formavimasis prisideda prie galvos smegenų neuronų (nervinių ląstelių) degradacijos ir vėlesnių Alzheimerio ligai būdingų simptomų atsiradimo.

Amiloidų plokštelės redaguoti

Vienas iš Alzheimerio ligos požymių yra amiloidų plokštelių kaupimąsis tarp galvos smegenų neuronų. Amiloidai – tai baltymų fragmentai, kuriuos fiziologinėmis sąlygomis gamina organizmas. Beta amiloidas (β-amiloidas) – tai baltymo fragmentas iš amiloido baltymo pirmtako (angl. APP – amyloid precursor protein). Sveikose smegenyse šie baltymų fragmentai yra suardomi ir pašalinami. Sergant Alzheimerio liga, fragmentai, apie kuriuos minėta anksčiau, sudaro netirpias plokšteles.

Neurofibrilių rezginiai redaguoti

Galvos smegenų ląstelėse neurofibrilių rezginiai yra susipynę ir sudaro standžius baltyminius pluoštus. Šie rezginiai įeina į baltymo Tau (angl. Tau) sudėtį, kuris smegenyse formuoja mikrovamzdelius. Šiais mikrovamzdeliais vyksta medžiagų apykaita tarp galvos smegenų ląstelių. Taigi, sergant Alzheimerio liga, Tau baltymo struktūra pakinta (baltymas yra nenormalios struktūros), todėl įvyksta negrįžtami mikrovamzdelių struktūros pokyčiai.

 
Nervinės ląstelės struktūra. Ląstelės branduolys.

Galvos smegenų negrįžtami pokyčiai redaguoti

Progresuojant ligai, galvos smegenys traukiasi. Bet smegenų skilveliai, vietos smegenyse, kuriose yra smegenų skysčio, gerokai išsiplečia. Ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose trumpalaikė atmintis sutrinka, kai hipokampo ląstelės ima degeneruoti. Žmonės, kurie serga šia liga, praranda gebėjimą atlikti paprastus kasdieninius darbus. Kai Alzheimerio liga išplinta per smegenų žievę (išorinį galvos smegenų sluoksnį), priimti sprendimus tampa sunkiau, gali pasireikšti emocijų proveržiai ir žmogaus kalba tampa skurdi. Ligos progresas veda link smegenų ląstelių žūties ir didesnių žmogaus elgesio pokyčių, tokių kaip kliedesiai ir per didelis jaudinimąsis.

Paskutinėse ligos stadijose, žmonės gali prarasti gebėjimus ir pamiršti įpročius kaip maitintis, kalbėti, pažinti žmones tampa vis sunkiau arba išvis neįmanoma. Taip pat sutrinka kūno judesių kontrolė ir koordinacija. Pablogėja arba išvis išnyksta atmintis. Tokiu atveju nuolatinė ligonio priežiūra yra tiesiog būtina. Vidutiniškai, tie kurie serga Alzheimerio liga, gyvena nuo 8 iki 10 metų nuo diagnozės pradžios, bet liga gali trukti ir iki 20 metų.

Diagnostika redaguoti

 
Sergančio paciento smegenų tomografinė nuotrauka, rodanti atskirų ruožų aktyvumo sumažėjimą

Diagnozė nustatoma pagal tam tikrus metodus:

  1. Klinikinis stebėjimas.
  2. Kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija, kurios metu stebimas subarachnoidinių tarpų išsiplėtimas bei žymus šoninių skilvelių išsiplėtimas.
  3. Elektroencefalografinis tyrimas, kai stebimas polimorfinis, lėtas, hipervoltažinis aktyvumas.
  4. Likvoro biocheminis tyrimas.

Buvo nustatyta, kad sergančiųjų Alzheimerio liga likvore yra sumažėjęs AB42 baltymo kiekis, tauproteino – padidėjęs. Šių dviejų spėjamų Alzheimerio ligos požymių nustatymas likvore vertinamas kaip faktorius, padidinantis susirgimo diagnostikos tikslumą, tačiau dėl ankstyvo ligos atpažinimo šių biologinių rodiklių reikšmė kiekvienu individualiu atveju yra gana problemiška.

Gydymas redaguoti

Efektyvių gydymo būdų vis dar ieškoma. Išskiriamos šios gydymo kryptys:

  1. Kompensacinis (pakaitinis) gydymas, skirtas sumažinti neurotransmitorių deficitą įvairiose neuronų sistemose, kurios daugiau ar mažiau nukenčia sergant Alzheimerio liga. Šiam gydymui priklauso:
    • Acetilcholinesterazės inhibitoriai: negrįžtamieji (fizostigminas, takrinas, amiridinas), iš dalies grįžtamieji (ekselonas) ir grįžtamieji (ariceptas).
    • Preparatai, skirti sustiprinti centrinį cholinerginį aktyvumą – gliatilinas.
    • Moduliatoriai – akatinolis, memantinas.
  2. Neuroprotekcinė terapija, padedanti pakelti neuronų gyvybingumą („išgyvenamumą“) ir neuronų plastiškumą – cerebrolizinas, meksidolis.
  3. Vazoaktyvinė terapija – nicergolinas (sermionas).
  4. Priešuždegiminė terapija. Šis požiūris yra tyrinėjimo stadijoje. Pagrindu išvystyti tokią terapijos rūšį pasitarnavo epidemiologiniai duomenys, liudijantys tai, kad asmenys, ilgą laiką naudoję nehormoninę priešuždegiminę terapiją, žymiai rečiau suserga Alzheimerio liga. Be to, yra tyrinėjimų rezultatai apie galimą imuninių ir uždegiminių procesų įtraukimą į neuronų pažeidimą, sergant Alzheimerio liga. Tačiau neaišku, ar jie vaidina pirminio mechanizmo vaidmenį, ar yra atsakas į vykstančius patologinius pakitimus, iš dalies susijusius su b-amiloido hiperprodukcija. Jau atlikti nedideli klinikiniai bandymai su indometacinu parodė, kad ligoniai, gavę jį 6 mėnesius, pasižymėjimo būklės stabilizacija. Tuo tarpu, kai ligonių grupės, gavusių placebo, per tą patį laikotarpį būklė pablogėjo keliais parametrais.
  5. Hormoninis gydymas pradėtas vystyti kaip pirminės ir antrinės profilaktikos priemonė po to, kai epidemiologinių tyrimų metu buvo atrastas ryšys tarp ilgalaikės pakaitinės estrogenų terapijos (po gisterektomijos, postmenopauzėje) ir rizikos susirgti Alzheimerio tipo demencija sumažėjimo. Tačiau tokios terapijos efektyvumas ir nekenksmingumas reikalauja ypatingos kontrolės, kadangi astrogenai sukelia onkologinų ligų išsivystymo riziką. Šiuo metu sukurtas naujas preparatas raloksifenas – selektyvus estrogeninių receptorių moduliatorius, turintis visas estrogeno savybes, tačiau neturintis pašalinio nepageidaujamo poveikio.
  6. Fizinių pratimų terapija. Pagal simptomus ir galimybes gali būti taikomi įvairaus tipo pratimai: eisenos, kvėpavimo, lankstumo, tempimo, pusiausvyros. Fizinės veiklos laipsnis ar pratimų specifiškumas nepakeičia prasidėjusio smegenų patologinio proceso, tačiau fiziškai aktyvūs pacientai lengviau įveikia ligos simptomus atsirandančius progresuojant ligai, ilgiau išlieka savarankiški dėl sulėtėjusio ligos progresavimo.

Ginkmedis redaguoti

Alzheimerio ligą bandoma gydyti tradiciniais Kinijoje ginkmedžio preparatais. Tyrimais nustatyta, jog šie preparatai neabejotinai padeda psichologiškai, [3] nors jų tiesioginis teigiamas veikimas ir neįrodytas. Ginkmedžio ekstraktų vartojimui neprieštaravo ir Amerikos Geriatrijos psichiatrų asociacijos recenzija.[4] Šie tyrimai tebetęsiami.[5]

Prevencija redaguoti

Nors kai kada ir siūlomos įvairios dietos bei protiniai pratimai, iš tiesų nėra žinomi jokie efektyvūs šios ligos prevencijos būdai[6]. Ligos simptomams pasireiškus pakankamai ryškiai, jos sustabdyti neįmanoma. Tačiau šaltiniai aprašo įvairias bandomas profilaktikos priemones.

Didžiausia tikimybe susirgti Alzheimerio liga turi suaugę asmenys, turintys pažeidimus smegenų kraujagyslėse arba jų atrofiją smilkininėje smegenų skiltyje. Dažniausiai sutinkamas kraujagyslių pakenkimas smegenyse yra pas pacientus su aukštu kraujospūdžiu, aukštu cholesterolio kiekiu arba sergančius diabetu. Todėl šių būklių prevencija gali sumažinti Alzheimerio ligos progresavimą bei miokardo infarkto ir išeminio insulto riziką.

Rizikos faktoriai redaguoti

Rizikos reduktoriai redaguoti

  • Intelektinė stimuliacija (pvz., šachmatais, kryžiažodžių sprendimas)[14]
  • Reguliarūs fiziniai pratimai[15]
  • Socialinis aktyvumas (nuolatinis tarpusavio bendravimas, visuomeninė veikla)[4]
  • Viduržemio jūros dieta ir mažo riebalingumo maistas,[16] ypatingai praturtintas:
  • Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai (statinai) tyrimuose, paremtuose stebėjimu, sumažina Alzheimerio riziką, bet to nepatvirtina tyrimai, atlikti atsitiktiniu būdu[32]
  • Iki šiol buvo remiamasi Moters Sveikatos Iniciatyvos pateikta informacija apie moterų hormonų pakaitinės terapijos prevenciją demencijai. Paskutiniai tyrimai to nepatvirtino.
  • Buvo manoma, kad ilgalaikis nesteroidinių antiuždegiminių vaistų vartojimas, norint sumažinti sąnario uždegimą ir skausmą, gali sumažinti Alzheimerio ligos vystymąsi. Tačiau remiantis stebėjimais nustatyta, kad rizikos faktoriai nusveria vaisto naudą kaip pirminės prevencijos metodą[33][34][4][4]

Alzheimerio ligos statistika redaguoti

 
Dėl Alcheimerio ir kt. neurodegeneracinių ligų susidariusių nedarbingų metų kiekis, tenkantis 100 000 gyventojų įvairiose pasaulio šalyse 2004 metais
  nėra duomenų
  mažiau nei 50
  50–70
  70–90
  90–110
  110–130
  130–150
  150–170
  170–190
  190–210
  210–230
  230–250
  daugiau nei 250
  • Pagal mirtingumą JAV 2004 m. Alzheimerio liga buvo septintoje vietoje. Nuo šios ligos mirė 65 289 žmonės (mirštančiųjų skaičius tebeauga).[35]
  • JAV šiai ligai gydyti išleidžiama virš 100 milijardų dolerių. Pagal išlaidas šios ligos gydymas užima trečią vietą po širdies ligų ir vėžio.[36]
  • Visame pasaulyje demencija yra diagnozuota 24 milijonams žmonių.[37] Manoma, kad 2040 metais šis skaičius išaugs iki 81 milijono.
  • Alzheimerio liga yra diagnozuota daugiau kaip penkiems milijonams amerikiečių.[38] Prognozuojama, kad XXI a. viduryje šia liga sirgs 14.3 milijono žmonių. Nuo 2000 m. sergančiųjų skaičius išaugo 350 procentų.[39]
  • Alzeimerio ligos tyrinėjimams 2005 m. JAV valdžia išleido apie 647 milijonus JAV dolerių.[38]

Žymesni ligos atvejai redaguoti

Alzheimerio liga sirgo buvęs JAV prezidentas Ronald Reagan, Harold Wilson, Iris Murdoch, Eddie Robinson, Ferenc Puskás, Rita Hayworth,[40] Eddie Albert, James Doohan, Hazel Hawke, Enid Blyton, Emil Cioran, Leonidas Da Silva, Ralph Waldo Emerson, Geraldine Fitzgerald, Annie Girardot, Barry Goldwater, Charlton Heston, Paul von Hindenburg, Regina Iuliana a Olandei, Otto Preminger, Maurice Ravel, Sugar Ray Robinson, Jean-Jacques Servan-Schreiber, Cyrus Vance, Burgess Meredith, Alfred Deakin, Reine Juliana des Pays-Bas, Willem de Kooning, Muhammad Ali.

Išnašos redaguoti

  1. ↑ „What We Know Today About Alzheimer's Disease“. Alzheimer's Association. Nuoroda tikrinta 1 October 2011. „While scientists know Alzheimer's disease involves progressive brain cell failure, the reason cells fail isn't clear.“
  2. ↑ „Alzheimer's Disease: Causes“. NYU Medical Center/NYU School of Medicine. Suarchyvuotas originalas 2013-01-11. Nuoroda tikrinta 30 September 2011. „The cause of Alzheimer's disease is not yet known, but scientists are hoping to find the answers by studying the characteristic brain changes that occur in a patient with Alzheimer's disease. In rare cases when the disease emerges before the age of sixty-five, these brain changes are caused by a genetic abnormality. Scientists are also looking to genetics as well as environmental factors for possible clues to the cause and cure of Alzheimer's disease.“
  3. ↑ 3,0 3,1 Birks J, Grimley E, Van Dongen M. „Ginkgo biloba for cognitive impairment and dementia“. Cochrane Database Syst Rev: CD003120. PMID 12519586.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 Lyketsos C, Colenda C, Beck C, Blank K, Doraiswamy M, Kalunian D, Yaffe K (2006). „Position statement of the American Association for Geriatric Psychiatry (AAGP) regarding principles of care for patients with dementia resulting from Alzheimer disease“. Am J Geriatr Psychiatry. 14 (7): 561–72. PMID 16816009.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) [1] Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ DeKosky S, Fitzpatrick A, Ives D, Saxton J, Williamson J, Lopez O, Burke G, Fried L, Kuller L, Robbins J, Tracy R, Woolard N, Dunn L, Kronmal R, Nahin R, Furberg C (2006). „The Ginkgo Evaluation of Memory (GEM) study: design and baseline data of a randomized trial of Ginkgo biloba extract in prevention of dementia“. Contemp Clin Trials. 27 (3): 238–53. PMID 16627007.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  6. ↑ Nepasitvirtinusios prevencijos rekomendacijos:
  7. ↑ [2] Archyvuota kopija 2006-11-13 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Mayeux R, Ottman R, Tang M, Noboa-Bauza L, Marder K, Gurland B, Stern Y (1993). „Genetic susceptibility and head injury as risk factors for Alzheimer's disease among community-dwelling elderly persons and their first-degree relatives“. Ann. Neurol. 33 (5): 494–501. PMID 8498827.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  9. ↑ Kofman OS, MacMillan VH (1970). „Diffuse Cerebral Atrophy“. Applied Therapeutics. 12 (4): 24–26.
  10. ↑ Kehoe P, Wilcock G (2007). „Is inhibition of the renin-angiotensin system a new treatment option for Alzheimer's disease?“. Lancet neurology. 6 (4): 373–8. PMID 17362841.
  11. ↑ Crisby M, Carlson L, Winblad B (2002). „Statins in the prevention and treatment of Alzheimer disease“. Alzheimer disease and associated disorders. 16 (3): 131–6. PMID 12218642.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  12. ↑ BBC Why stroke ups Alzheimer’s risk 4 June 2007
  13. ↑ Anstey KJ, von Sanden C, Salim A, O'kearney R (2007). „Smoking as a risk factor for dementia and cognitive decline: a meta-analysis of prospective studies“. Am. J. Epidemiol. 166 (4): 367–78. doi:10.1093/aje/kwm116. PMID 17573335.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  14. ↑ Verghese J, Lipton R, Katz M, Hall C, Derby C, Kuslansky G, Ambrose A, Sliwinski M, Buschke H (2003). „Leisure activities and the risk of dementia in the elderly“. N Engl J Med. 348 (25): 2508–16. PMID 12815136.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  15. ↑ Larson E, Wang L, Bowen J, McCormick W, Teri L, Crane P, Kukull W (2006). „Exercise is associated with reduced risk for incident dementia among persons 65 years of age and older“. Ann Intern Med. 144 (2): 73–81. PMID 16418406.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  16. ↑ Scarmeas N, Stern Y, Mayeux R, Luchsinger J (2006). „Mediterranean diet, Alzheimer disease, and vascular mediation“. Arch Neurol. 63 (12): 1709–17. PMID 17030648.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  17. ↑ Morris M, Schneider J, Tangney C (2006). „Thoughts on B-vitamins and dementia“. J Alzheimers Dis. 9 (4): 429–33. PMID 16917152.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  18. ↑ Inna I. Kruman1, T. S. Kumaravel2, Althaf Lohani2, Ward A. Pedersen1, Roy G. Cutler1, Yuri Kruman1, Norman Haughey1, Jaewon Lee1, Michele Evans2, and Mark P. Mattson1, 3 (March 1, 2002). „Folic Acid Deficiency and Homocysteine Impair DNA Repair in Hippocampal Neurons and Sensitize Them to Amyloid Toxicity in Experimental Models of Alzheimer's Disease “. The Journal of Neuroscience. 22 (5).{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) A simplified report can be found at: www.alzheimers.org.uk Archyvuota kopija 2007-08-08 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ CBS news, reporting from WebMD Folate May Lower Alzheimer’s Risk Archyvuota kopija 2007-10-13 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ National Institute of Health – Folic Acid Possibly A Key Factor In Alzheimer’s Disease Prevention Archyvuota kopija 2014-06-24 iš Wayback Machine projekto.
  21. ↑ Alzheimer’s and Dementia journal, reported at USA today[3]
  22. ↑ Giselle P. Lim1, Teresa Chu1, Fusheng Yang, Walter Beech1, Sally A. Frautschy1, and Greg M. Cole1 (2001). „The Curry Spice Curcumin Reduces Oxidative Damage and Amyloid Pathology in an Alzheimer Transgenic Mouse“. The Journal of Neuroscience. 21 (4): 8370–8377. PMID 11606625.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
  23. ↑ Lim W, Gammack J, Van Niekerk J, Dangour A. „Omega 3 fatty acid for the prevention of dementia“. Cochrane Database Syst Rev: CD005379. PMID 16437528.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  24. ↑ Morris M, Evans D, Tangney C, Bienias J, Wilson R (2005). „Fish consumption and cognitive decline with age in a large community study“. Arch Neurol. 62 (12): 1849–53. PMID 16216930.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  25. ↑ Dai Q, Borenstein A, Wu Y, Jackson J, Larson E (2006). „Fruit and vegetable juices and Alzheimer's disease: the Kame Project“. Am J Med. 119 (9): 751–9. PMID 16945610.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  26. ↑ Joseph J, Fisher D, Carey A (2004). „Fruit extracts antagonize Abeta- or DA-induced deficits in Ca2+ flux in M1-transfected COS-7 cells“. J Alzheimers Dis. 6 (4): 403–11, discussion 443-9. PMID 15345811.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  27. ↑ Petersen R, Thomas R, Grundman M, Bennett D, Doody R, Ferris S, Galasko D, Jin S, Kaye J, Levey A, Pfeiffer E, Sano M, van Dyck C, Thal L (2005). „Vitamin E and donepezil for the treatment of mild cognitive impairment“. N Engl J Med. 352 (23): 2379–88. PMID 15829527.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  28. ↑ Zandi P, Anthony J, Khachaturian A, Stone S, Gustafson D, Tschanz J, Norton M, Welsh-Bohmer K, Breitner J (2004). „Reduced risk of Alzheimer disease in users of antioxidant vitamin supplements: the Cache County Study“. Arch Neurol. 61 (1): 82–8. PMID 14732624.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  29. ↑ Scarmeas, N., et al. Mediterranean diet and risk for Alzheimer’s disease. Annals of Neurology, 2006 (published online April 18, 2006).
  30. ↑ Stampfer, M.J., et al. Effects of moderate alcohol consumption on cognitive function in women.
  31. ↑ New England Journal of Medicine, 2005, 352, 245–253; Ruitenberg, A., et al. Alcohol consumption and risk of dementia: the Rotterdam Study. Lancet, 2002, 359(9303), 281–286
  32. ↑ Rockwood K. „Epidemiological and clinical trials evidence about a preventive role for statins in Alzheimer's disease“. Acta Neurol Scand Suppl. 185: 71–7. PMID 16866914.
  33. ↑ Zandi P, Anthony J, Hayden K, Mehta K, Mayer L, Breitner J (2002). „Reduced incidence of AD with NSAID but not H2 receptor antagonists: the Cache County Study“. Neurology. 59 (6): 880–6. PMID 12297571.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  34. ↑ in t' Veld B, Ruitenberg A, Hofman A, Launer L, van Duijn C, Stijnen T, Breteler M, Stricker B (2001). „Nonsteroidal antiinflammatory drugs and the risk of Alzheimer's disease“. N Engl J Med. 345 (21): 1515–21. PMID 11794217.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  35. ↑ Faststats – Alzheimer’s Disease National Center for Health Statistics
  36. ↑ Alzheimer’s Drug Discovery Foundation 2005 Annual Report Archyvuota kopija 2007-07-09 iš Wayback Machine projekto.
  37. ↑ Statistics – Alzheimer’s Disease International
  38. ↑ 38,0 38,1 Alzheimer’s Facts and Figures Archyvuota kopija 2007-01-06 iš Wayback Machine projekto. Alzheimer’s Association
  39. ↑ Diagnostic Center for Alzheimer’s Disease Archyvuota kopija 2007-04-16 iš Wayback Machine projekto.
  40. ↑ Shenk, David (2003). The Forgetting Alzheimer’s: Portrait of an Epidemic. New York: Anchor Books. ISBN 0-385-49838-1

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti

Mokslinė redaguoti

  • С.И.Гаврилова, Г.А.Жариков (2001). Лечение болезни Альцгеймера. Психиатрия и психофармакология. t.3, Nr.2.
  • Психиатрия (1988). Pед. Морозова Г.В.М., Медицина.

Populiarioji redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Alzheimerio_liga&oldid=7205858"