Atverti pagrindinį meniu

Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Koordinatės: 55°37′17.23″ š. pl. 24°21′50.06″ r. ilg. / 55.6214528°š. pl. 24.3639056°r. ilg. / 55.6214528; 24.3639056

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia
Uliūnai, bažnyčia.JPG
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė Panevėžio rajonas
Gyvenvietė Uliūnai
Adresas 1914 m.
Statybinė medžiaga mūras

Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia stovi Uliūnų kaime, 12 km į pietus nuo Panevėžio, 1 km į rytus nuo kelio  A8  PanevėžysAristavaSitkūnai . Įrengta 1914 m.

IstorijaKeisti

Kaimo gyventojai 1912 m. nutarė dideliame mūriniame bendruomenės grūdų sandėlyje įrengti koplyčią. Kauno gubernatorius pareikalavo į konsistorijos kasą sumokėti perstatymo išlaidas.

Bažnyčią Uliūnuose 1914 m. įkūrė iš Ėriškių atvykęs kun. Jonas Balvočius–Gerutis. Tais pačiais metais jis perdirbo buvusį sandėlį į bažnyčią. Buvo iškirsti 6 langai, aptvertas šventorius, iš Ramygalos atvežtas senosios bažnyčios altorius, iš Naujamiesčio – klausyklos. 1915 m. bažnyčią pašventino Panevėžio dekanas kun. Juozapas Stakauskas. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius kun. J. Balvočių pagerbė, pakeldamas į garbės kanauninkus. Tais pačiais metais kanauninkas mirė.

Iš pradžių Uliūnų bažnyčia buvo Ramygalos parapijos filija. 1921 ir 1927 m. įrengti altoriai. 1929 m. birželį Uliūnų bažnyčios kuratu paskirtas Jonas Steponaitis, čia tarnavęs iki mirties 1936 m. Jo rūpesčiu 1930 m. buvo įkurta Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų parapija, jis buvo paskirtas pirmuoju jos klebonu. J. Steponaičio iniciatyva 1932 m. kapitališkai suremontuota bažnyčia. Pagal inžinieriaus Felikso Bielinskio projektą pastatytas akmenų ir plytų mūro bokštas. 1937 m. įrengti J. Mačiuko 4 registrų vargonai. 1940 m. išdažytas bažnyčios vidus.

1940 m. Uliūnų parapija turėjo 1735 parapijiečius. Tada jos kuratu buvo kun. Jonas Vaičiūnas. Pokaryje parapiją administravo kun. Juozas Dubnikas. 19741982 m. sąrašuose minimas kun. Izidorius Puriuškis.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia stačiakampio plano (27 × 14 m), vienabokštė, su bokšteliu. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais. Šventoriuje palaidotas pirmasis Uliūnų kunigas, rašytojas Jonas Balvočius (1842–1915). Šv. Kazimiero draugija jam pastatė paminklą. Šalia palaidotas ir kun. Jonas Steponaitis (1894–1936). Jo kapą ženklina originalus, trikampio silueto, betoninis baltai dažytas paminklas su kryžiaus bareljefu ir tekstu iškiliomis betoninėmis raidėmis.

NuorodosKeisti