Reichsveras
| Reichsveras Reichswehr | |
|---|---|
.svg) Reichsvero vėliava (1921-1935) | |
| Įkurtos | 1919 m. kovo 6 d. |
| Išformuotos | 1935 m. kovo 16 d. |
| Pajėgų rūšys | Reichsheer.svg){kind=small} Reichsmarine
|
| Štabo būstinė | Cosenas, Brandenburgas |
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Fridrichas Ėbertas (1919–25) Paulius fon Hindenburgas (1925–34) Adolfas Hitleris (1934–35) |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | 18–45 |
| Privalomoji tarnyba (šauktiniai) |
ne |
| Aktyvus personalas |
115,000 (1921) |
Reichsveras (vok. Reichswehr 'Reicho gynyba') – Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos kariuomenės pavadinimas 1919–1935 m. 1935 m. pavadintas vermachtu (vok. Wehrmacht).
Istorija
redaguotiPirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos kariuomenė pakriko, daugelis kareivių ir karininkų grįžo namo po vieną ar grupėmis. Dalis jų įsijungė į Savanorių korpusus (Freikorps), kurie 1919–1923 m. kovojo su revoliucija Vokietijoje ir okupuotose žemėse (pvz., dabartinėse Baltijos šalyse).
Naujai sukurta Veimaro respublika 1919 m. kovo 6 d. paskelbė sukurianti Laikinąsias Valstybės gynybos (Vorläufige Reichswehr) pajėgas, sudarytas iš:
- Laikinosios Valstybės armijos (Vorläufige Reichsheer). Armiją sudarė apie 400 000 karių.
- Laikinojo Valstybės karinio jūrų laivyno (Vorläufige Reichsmarine)
1919 m. rugsėjo 30 d. armija buvo performuota į Laikinąją armiją (Übergangsheer), kuri egzistavo iki 1921 m. sausio 1 d., kai buvo oficialiai paskelbtas reichsveras.
Veimaro Respublikoje
redaguotiVeimaro Respublikos ginkluotųjų pajėgų galimybes ribojo Versalio sutartis. Reichsverą sudarė 100 000 karių, organizuotų į dvi kariuomenės grupes – 7 pėstininkų divizijos ir 3 kavalerijos divizijos. Uždrausti tankai, sunkioji artilerija, aviacija.
Karinis jūrų laivynas (Reichsmarine) galėjo turėti tik nedidelį kiekį laivų. Uždrausti povandeniniai laivai ir aviacija.